Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2011 spalio 10

9 būdai, kaip nepasiklysti darbe

Dėl informacijos pertekliaus jau skundžiamės skaitmeniniu nuovargiu, o psichologai mokosi dirbti kitaip. Gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis – menas, tačiau specialistai pataria išmokti susikoncentruoti laiku, kad vizito metu neišgirstumėte pasiūlymo išeiti privalomų “offline” (liet. neprisijungęs) atostogų. Kaip rasti taiką chaoso apsuptyje, kai aplinkui tiek daug blaškymosi.

Išbandykite šiuos patarimus:

  • 1. Darbų sąrašas. Tai, ką planuojate mintyse, yra visiškai neefektyvu. Darbus susirašykite raštu. Prieš akis turėsite tikrą darbų kiekį, o dienos planavimui skirtos 10-15 minučių sutaupys labai daug laiko. Rūšiuokite dienotvarkės įrašus. Priminimus ar tiesiog geras idėjas fiksuokite užrašų knygelėje, o sąraše palikite susitikimus ir svarbias užduotis.
  • 2. Elektroninis paštas – pagal tvarkaraštį. Dienotvarkėje susiplanuokite, kada tikrinsite savo elektroninį paštą. Vien dėl to, kad kas nors su jumis gali susisiekti, dar nereiškia, kad į laiškus turite atsakyti nedelsiant.
  • 3. Treniruokite dėmesį. Mokytis susitelkti yra tas pats, kas treniruotumėte bet kurį savo kūno raumenį. Sutelkite dėmesį ties savo kojų padais ir giliai kvėpkite bei iškvėpkite penkias minutes, kitą kartą – 10 minučių ir tt. Darykite tai kasdien po keletą kartų, kai turite laisvo laiko tarp telefoninių skambučių ar tiesiog laukdami susitikimo.
  • 4. Lavinkite atmintį. Kiekviena atminties klaida versle gali kainuoti labai daug. Išmokite teksto pastraipą. Pasikartoti išmoktą tekstą reikėtų tris kartus: po 15-20 min., antrą kartą po 8-9 val., o trečią kartą po 24 val. Labai naudinga pasikartoti 15-20 min. prieš miegą ir anksti ryte, kai esate pailsėjęs.
  • 5. Atidėliota užduotis – ryte. Ryte prieš ruošdamiesi dirbti ir tikrinti elektroninį paštą, pirmiausia atkreipkite dėmesį į svarbiausią atidėliotą užduotį sąrašo viršuje. Nuo jos ir pradėkite. Net jei ir nebaigtumėte per valandą, jūs mieliau prie jos grįšite dienos eigoje tada, kada turėsite laiko.
  • 6. Išnaudokite neproduktyvias dienas. Kai atrodo, kad galva nedirba ir darbai nesiseka, nestresuokite. Tokią dieną atlikite darbus, nereikalaujančius daug protinio darbo – surūšiuokite dokumentus, ištrinkite visus nereikalingus laiškus.
  • 7. Išjunkite socialinius tinklus. Jei darbe jūsų kompiuteryje socialiniai tinklai neblokuojami, turbūt randate sunkumų išlaikyti dėmesį. Pripažinkite, kad socialiniai tinklai yra blogai ir pasitikrinkite tik vieną kartą per dieną vakare.
  • 8. Nusibrėžkite terminus. Kiekvienai užduočiai svarbu nustatyti laiko rėmus. Tai padės darbus atlikti iki galo. Kuomet atsiranda neatidėliotinas darbas, jį paveskite kolegai arba įspėkite vadovą, kad daromą darbą pabaigsite tada, kai atliksi skubųjį.
  • 9. Atsikratykite netvarkos. Ant stalo sukrautos krūvos popierių ir ant sienų prisegioti lapukai tik gadina įvaizdį. Išsivalydami savo stalą, išsivalysite ir savo mintis. Tokią generalinę tvarką atlikite kartą per savaitę.

Marius Daugelavičius, psichologas

Prioritetai. Tas chaosas ir bėgimas dažniausiai būna susijęs su tuo, kad nesugebame susidėlioti prioritetų. Mes neatskiriame, kas yra tiesiog skubu, o kas yra svarbu. Svarbu suvokti savo tikslus tam, kad atskirtume šias abi kategorijas ir svarbiausia visuomet atrodo tai, kas skubu ir yra arti.

Sakykite “ne”. Žmonės gėdijasi ar tiesiog bijo , nesugeba pasakyti “ne” ir ant savo pečių užsikrauna tokių darbų, kuriems net neturi kompetencijos. Mokymasis pasakyti “ne” žmogui padeda atsijoti tai, kas yra nereikalinga. Sąžiningas gebėjimas pasakyti “ne” yra vienas svarbiausių gebėjimų.

Neplanuokite visos dienos. Visa diena neturėtų būti suplanuota. Planavimas turėtų užimti maždaug 50 proc. dienos laiko, o kitas pusė dienos užsipildys savaime. Neįmanoma numatyti, kas gali atsitikti tą dieną, o jei suplanuojame visą dieną, tai būtinai atsiras perviršis, t.y. greta to, kas jau suplanuota, dar atsiras kitų skubių darbų.

Informacijos filtravimas. Visuomenė yra informacijos maniakė ir siekia žinoti viską ir kuo daugiau, tuo geriau. Jei kasdien į save kemšame daug neigiamos informacijos kaip kad žinios apie ekonominę krizę, ji sukelia bereikalingą stresą, paralyžiuoja žmogaus valią ir galimybę kažką pakeisti. Tokia informacija yra nesveika kaip ir nesveikas maistas. Sveikas informacija yra ta, kurią žmogus gali įsisavinti ir panaudoti savo gyvenime.

Lėtumas. Išdrįskite būti lėti. Žmogus yra ne mašina ir jei daugiau jėgų išnaudoja, nei pasisemia, tai jis pervargs. Toks žmogus dirba neefektyviai. Tai, ką geros savijautos žmogus padarytų per valandą, šiuo atveju darys visą dieną. Tas laikas, kurį žmogus skiria sau, nėra laiko vagimas, nereikalingas laikas, kaip dažnai galvojame.

Šaltinis: Pinigų karta

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!