Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2012 sausio 24

Artėjantis akcininkų susirinkimas - įprasta, bet atsakinga procedūra

Vadovams, įmonėms vadovaujantiems ne pirmus metus, įprasta, kad pasibaigus kalendoriniams metams kiekviena bendrovė privalo sušaukti bei pravesti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, palyginti su kitais akcininkų susirinkimais, sprendžia specifinius, įstatymo griežtai reglamentuotus klausimus, taigi būtina tinkamai jiems pasiruošti. Nepaisant to, kad teisės aktų, reglamentuojančių šių klausimų sprendimą, pakeitimų pastaraisiais metais nepriimta, vis dėlto rengiantis neišvengiamai vadovų ir akcininkų akistatai, būtina prisiminti, kokias pareigas bendrovių vadovai bei kiti valdymo organų nariai turi rengiant tokį susirinkimą.

Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvoje akcinės bendrovės sudaro maždaug tik 1 proc. visų veikiančių bendrovių, publikacijoje visą dėmesį skirsime uždarųjų akcinių bendrovių eilinių akcininkų susirinkimų sušaukimo procedūroms, nesigilindami į akcinėms bendrovėms taikomas tam tikras išlygas.

Akcininkų susirinkimo priimami sprendimai

Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 24 str. 1 dalis nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Atveju, jei bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas privalo įvykti ne vėliau kaip iki balandžio 30 dienos. Įstatyme (ABĮ 58–59 str.) įtvirtinta nuostata, kad išimtinei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirta teisė patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (jeigu pagal įstatymus ar įstatus yra privalomas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys) ir bendrovės metinį pranešimą , kurie per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Dar vienas klausimas, priskiriamas išimtinei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, – sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, jei tenkinamos įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos (ABĮ 52 str. 6 d.).

Pastebėtina: nors įstatymas aiškiai aptaria klausimus, kurie gali būti nagrinėjami ir dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nedraudžiama, kad jame būtų svarstomi bei sprendimai priimami ir kitais klausimais, kuriuos turi teisę spręsti visuotinis akcininkų susirinkimas (pavyzdžiui, keisti bendrovės įstatus, buveinę, išrinkti valdybos narius (vadovą), didinti ar mažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir pan.), t. y. ne vien tuos, kurie priskirtini išimtinei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai.

Pasirengimas visuotiniam akcininkų susirinkimui

Viena svarbiausių užduočių, keliamų eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, – patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirstyti paskirstytinąjį pelną. Todėl akivaizdu, kad prieš eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti parengtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinis pranešimas bei paskirstytinojo bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo projektas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad už šių dokumentų parengimą atsakingas bendrovės vadovas. Jis privalo užtikrinti, kad šie dokumentai būtų parengti teisingai ir laiku.

Jei bendrovėje yra ir kitų organų, ne tik vadovas bei visuotinis akcininkų susirinkimas, metinį finansinių ataskaitų rinkinį, metinį pranešimą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą vadovas privalo pateikti valdybai, o pastaroji, juos įvertinusi kaip tinkamai parengtus, pateikia stebėtojų tarybai (jei ji įsteigta bendrovėje) bei visuotinam akcininkų susirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kad šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, akcininkai dar prieš susirinkimą turi teisę susipažinti su susirinkimo metu svarstytinais klausimais bei tvirtinamų dokumentų projektais, pirmiau minėti dokumentai, t. y. jų projektai, turėtų būti parengti pradedant formalias susirinkimo sušaukimo procedūras.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. Be to, įstatymas įtvirtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką , kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų, nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos. Ypač svarbi nuostata – visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priima valdyba arba bendrovės vadovas, jei pagal įstatymą jam teikiama susirinkimo sušaukimo paraiška.

Susirinkimo darbotvarkė

Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia subjektas, priimantis sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, – bendrovės valdyba arba bendrovės vadovas. Kai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu , darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Į susirinkimo darbotvarkę privalu įtraukti akcininkų susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus, jeigu klausimai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją.

Susirinkimo sprendimų projektai turi būti parengti ir patvirtinti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Mat nuo tada akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar bendrovės vadovui. Atveju, jei akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto (ABĮ 26 str. 10 d.).

Organizuojant eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bei rengiant jo darbotvarkę, nepamirština, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo), taip pat akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų (bendrovės įstatuose gali būti nustatytas mažesnis balsų skaičius) siūlymu. Be to, nurodyti subjektai bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į bendrovės organų narius, audito įmonę. Tokius siūlymus bei naujus sprendimų projektus jie turi pateikti raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Esminis dalykas – siūlymai bei sprendimų projektai įtraukiami į eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, t. y. darbotvarkė keičiama, jeigu toks siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 25 str. 3 d.).

Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo papildyta, apie jos papildymus akcininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu kaip ir apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

Pabrėžiant organizuojamo visuotinio akcininkų susirinkimo rengiamos darbotvarkės svarbą, paminėtina ABĮ 27 str. 9 d. privaloma nuostata, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu“. Taigi organizuojant visuotinį akcininkų susirinkimą, numatant klausimus, kurie jame turėtų būti svarstomi, bei rengiant susirinkimo darbotvarkę, į ją privalu įtraukti visus klausimus, dėl kurių šaukiamame susirinkime turėtų būti priimti sprendimai.

Akcininkų informavimas apie šaukiamą susirinkimą

Iš Akcinių bendrovių įstatymo išplaukia kitas veiksmas, kurį privalu atlikti šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, – valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Vadovaudamasis gauta informacija, bendrovės vadovas rengia akcininkams pranešimą apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame privalo būti nurodyta:

  • 1) bendrovės pavadinimas, buveinė ir kodas;
  • 2) susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);
  • 3) susirinkimo apskaitos diena; taip pat turi būti paaiškinta, kad dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje (akcinei bendrovei);
  • 4) teisių apskaitos diena, jeigu visuotiniame akcininkų susirinkime priimami spendimai yra susiję su kai kuriomis akcininkų turtinėmis teisėmis, ir paaiškinta, kad šias teises turės asmenys, kurie dešimtos darbo dienos pabaigoje po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo bus akcinės bendrovės akcininkai (akcinei bendrovei);
  • 5) susirinkimo darbotvarkė;
  • 6) visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;
  • 7) bendrovės organas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą;
  • 8) įstatinio kapitalo mažinimo tikslas ir būdas, kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo;
  • 9) dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninio ryšio priemonėmis tvarka, jeigu bendrovė sudaro tokią galimybę ;
  • 10) kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, taip pat informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu.

Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (ABĮ 26 str. 4 d.). Tai reiškia, kad nuo pranešimo paskelbimo iki paties susirinkimo privalo praeiti mažiausiai 21 d., t. y. susirinkimas gali įvykti ne anksčiau kaip 22-ą dieną nuo pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą paskelbimo. Beje, prieš skelbiant pranešimą dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo, reikėtų pasitikslinti, kokius pranešimo dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo būdus nustato bendrovės įstatai ir jų laikytis.

Apie dokumentus, patvirtinančius, kad akcininkams buvo pranešta apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti susirinkimo pradžioje. Be to, dokumentai, patvirtinantys, kad akcininkams buvo pranešta apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.

Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta įstatuose nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja tik neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė.
Įstatyme įtvirtinta išimtis: visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant pirmiau aptartų reikalavimų dėl pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą pateikimo akcininkui, jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, su tuo pasirašytinai sutinka.

Akcininkų registracija

Įstatymas išsamiai apibrėžia, kokie akcininkai gali dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, – visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje ? susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkai, asmeniškai arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat ir stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovės vadovas, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninio ryšio priemonėmis. Tam, kad akcininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninio ryšio priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninio ryšio priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie būtini akcininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti, ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti.

Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime įgyja akcininko įgaliotas asmuo, taip pat asmuo, kuriam tokia teisė numatyta balsavimo perleidimo sutartimi. Kalbant apie įgaliojimą, žinotina: jeigu akcininkas yra fizinis asmuo, jo išduotas įgaliojimas turi būti pasirašytas įgaliotojo (akcininko) ir patvirtintas notaro. Jeigu įgaliojimą išduoda juridinis asmuo, toks įgaliojimas turi būti pasirašytas juridinio asmens vadovo ir patvirtintas įmonės antspaudu (jei įmonė tokį turi). Įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data, nes kitaip įgaliojimas bus laikomas negaliojančiu. Kalbant apie balsavimo teisės perleidimo sutartį, būtina atkreipti dėmesį, kad ji bus laikoma galiojančia ir sukels atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jei jos turinys (akcininką, perleidžiantį balsavimo teisę, ir asmenį, įgyjantį tokią teisę, perleidžiamų balsų skaičių, balsavimo teisės perleidimo laikotarpį ir pan.) bus atskleistas bendrovei.

Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Beje, registruojant akcininkus, būtina patikrinti akcininkų (jų įgaliotų atstovų, asmenų, kuriems perleista balsavimo teisė) tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei akcininkas yra juridinis asmuo, privalu atkreipti dėmesį, ar jam atstovauja jo vadovas; jei ne, ar toks atstovas turi juridinio asmens vadovo patvirtintą įgaliojimą. Žinoma, privalu patikrinti ir pačius įgaliojimus ir balsavimo teisę perleidžiančias sutartis. Rekomenduotina, kad prie susirinkimo dokumentų būtų saugomi tokių įgaliojimų ar sutarčių originalai, arba bent jau jų nuorašai.

Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jeigu susirinkimo sekretorius nerenkamas, šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Atveju, jei visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo bendrovės vadovas. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be šio dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Sprendimų priėmimas

Balsavimas raštu. Akcininkai dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos gali pareikšti savo nuomonę dėl darbotvarkėje numatytų klausimų. Tokią teisę jiems numato galimybė balsuoti raštu. ABĮ 21 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Iš to išplaukia dar viena bendrovės pareiga, kurią reikia numatyti rengiantis visuotiniam akcininkų susirinkimui, – bendrovė turi būti pasirengusi ir, gavusi akcininko reikalavimą, jam pateikti registruotu laišku ar asmeniškai bendruosius balsavimo biuletenius likus ne vėliau kaip 10 d. iki susirinkimo.

Įstatymas apibrėžia informaciją, kuri privalo būti nurodyta bendrajame balsavimo biuletenyje:

  • 1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad akcininkas galėtų balsuoti už ar prieš sprendimą;
  • 2) kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės organų narius, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę.

Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja ar kiek balsų skiria kiekvienam kandidatui.
ABĮ 27 str. 5 dalyje nustatyta: jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai.

Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas akcininko fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas; akcininko juridinio asmens pavadinimas ir kodas. Be to, užpildytą balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas arba kitas asmuo, turintis teisę balsuoti šiam akcininkui priklausančiomis akcijomis. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka šių reikalavimų, laikoma, kad akcininkas iš anksto nebalsavo. O jei jis atitinka nurodytus reikalavimus ir bendrovė jį gavo iki visuotinio akcininkų susirinkimo, toks balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas. Beje, jei bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti akcininko valios, laikoma, kad akcininkas šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

Pažymėtina dar viena svarbi, su bendruoju balsavimo biuleteniu susijusi aplinkybė, – akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų (ABĮ 27 str. 1 d.). Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Žinotina, kad nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos bendrovės įgytos savos akcijos ir bendrovės įstatuose nustatytos klasės privilegijuotosios akcijos, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas privalomas visiems akcininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu Akcinių bendrovių įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės privalomos daugumos. Priimti sprendimai, kaip ir visa susirinkimo eiga, turi būti fiksuojami visuotinio akcininkų susirinkimo protokole.

Įstatymas gana išsamiai aptaria eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo bei pravedimo procedūrą. Todėl, siekiant, kad tiek pats įvykęs susirinkimas, tiek jame priimti sprendimai būtų laikomi teisėtais, privalu itin tiksliai atsižvelgti į imperatyvias įstatymo nuostatas. Priešingu atveju net menkiausia klaida gali sukelti abejonių susirinkimo sušaukimo teisėtumu, o kartu ir jo priimtų sprendimų teisiniu pagrįstumu. Tokios abejonės gali itin neigiamai veikti ir vadovavimą bendrovei, ir visai bendrovės veiklai.

Vaidotas Dauskurdas
žurnalo „Juristas“ vyr. redaktorius

Šaltinis: Pačiolis – Vadovas

Manager.LT akademija organizuoja mokymus ir seminarus administratoriams, vadybininkams ir vadovams.
Manager.LT specializuojasi specialistų paieškoje, atrankoje. Manager.LT skelbia darbo pasiūlymus darbuotojams Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Manager.LT – darbo paieškos, karjeros ir verslumo portalas.

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!