Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2008 birželio 10

Atrankos metu naudojamų testų tinkamumo kriterijai

Temos: Darbdaviams.

Personalo atrankoms ir įvertinimui vis dažniau taikomos įvairios metodikos. Nors tai nėra visiškai tikslu, atrankos metodikoms galėtume priskirti bet kurią raštu atliekamą užduotį, kurios tikslas – įvertinti vienas ar kitas pretendentų savybes. Tai gali būti ir psichologiniai testai, ir paprastos anketos, sudarytos iš biografinių klausimų, ir kt. Toliau mes aptarsime psichologinių ir kt. testų tinkamumo kriterijus, tačiau panašūs reikalavimai turėtų būti keliami ir kitoms atrankos metodikoms.

Tinkamai naudojamos atrankos metodikos gali duoti labai daug naudos – suteikti žinių apie kandidatą, kurių kitais įvertinimo būdais gauti nepavyksta; sutaupyti daug laiko. Tačiau, iš kitos pusės, neteisingai naudojama arba netinkama atrankos metodika gali lemti neteisingus sprendimus – netinkamų kandidatų priėmimą ir tinkamų nepriėmimą. Todėl įmonės vadovui ir atranką vykdantiems darbuotojams būtina žinoti jų naudojamų metodikų tinkamumą.

Kokie parametrai nusako testo tinkamumą? Jų yra du:

  • Validumas (dar kartais vadinamas veiksmingumu);
  • Patikimumas.

Validus testas turi atsakyti į klausimą „Ar šis testas įvertina tai, ką jis turėtų įvertinti“. Kartais testo validumas būna akivaizdus, pavyzdžiui, matematinių įgūdžių testas tiesiogiai susijęs su matematiniais sugebėjimais. Tačiau net ir šiuo atveju kyla klausimas, ar testas pakankamai gerai atskiria žmones su aukštais ir žemais matematiniais sugebėjimais. Tiesa, tokias akivaizdžias kandidato savybes testuoti prisieina retai. Dažniau susiduriama su poreikiu įvertinti kandidato asmenybės savybes, ir tada yra sunku rasti akivaizdžių rodiklių.

Testo validumo nustatymui paprastai naudojamos tam tikros apibrėžtos procedūros, kai matematinės statistikos metodais lyginami sėkmingai ir nesėkmingai dirbančių arba įsitvirtinusių ir neįsitvirtinusių kandidatų atsakymai.

Testo patikimumas – kita svarbi savybė. Patikimas testas yra pakankamai pastovus – net prabėgus tam tikram laiko tarpui žmonės atsakinėja panašiai. Testo patikimumas įvertinamas atliekant matematinę – statistinę analizę.

Psichologiniams testams paprastai sudaromos normos – balų perskaičiavimo sistema. Įsivaizduokime situaciją – du pretendentai, pildydami testą surinko 20 ir 23 balus. Iškyla klausimas, ar šitoks skirtumas reiškia, kad antras pretendentas žymiai pranašesnis už pirmąjį. Jei visų likusių pretendentų gauti balai išsibarstę nuo 19 iki 24 – tai skirtumas tarp 20 ir 23 – labai žymus. Tačiau jei pretendentai gauna įverčius nuo 5 iki 50, šis skirtumą tarp 20 ir 23 galėtume laikyti nedideliu. Testo sunorminimas sukuria sistemą, kurios pagalba nustatoma, koks skirtumas yra pakankamai žymus, leidžia palyginti pretendentą su kitais žmonėmis.

Dažna problema yra ta, kad Lietuvoje yra naudojami užsienyje sukurti ir papildomai nepatikrinti testai. Tokiu atveju pretendentai lyginami su, pavyzdžiui, amerikiečiais (jei testas sukurtas JAV). Tai duoda iškreiptus rezultatus jau vien dėl to, kad klausimo formuluotė lietuviškai ir angliškai, kad ir nežymiai, skiriasi. Reiškia, net tie patys žmonės į skirtingai formuluotą klausimą gali atsakinėti skirtingai. Be to, kaip taisyklė, skirtingų valstybių gyventojų testo vidurkiai skiriasi. Todėl prieš naudojant kitoje valstybėje sukurtą testą, verta pasverti jo naudą ir žalą.

Manager.LT specialistai gali suteikti įmonei konsultacijas naudojamų metodikų patikimumo ir validumo klausimais.

Antanas Kairys – Zališčevskis Manager.LT Vilniaus regiono vadovas – psichologas
Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!