Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2010 rugsėjo 29

Darbo kodekso naujovės: svarbu žinoti kiekvienam

Temos: Teisė.

Nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji Darbo kodekso papildymai ir pakeitimai. Nors drastiškų darbo santykių reglamentavimo pokyčių nepadaryta, naujovių yra. Ir ne viena. Kadangi dažnas buhalteris įmonėje sprendžia vienokius ar kitokius darbo santykių klausimus, be to, ir patys, kaip darbuotojai, turi paklusti Darbo kodekso nuostatoms, straipsnyje trumpai apžvelgsime svarbiausius naujus dalykus.

Teisė sudaryti terminuotą darbo sutartį ir dirbti viršvalandinius darbus

Viena aktualiausių įmonėms Darbo kodekso naujovių – praplėsta įmonių teisė sudaryti terminuotas darbo sutartis. Įsigaliojusiuose pakeitimuose nustatyta, kad darbdavys, priimdamas darbuotoją nuolatinio pobūdžio darbui, turės teisę sudaryti terminuotą darbo sutartį, jei darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą, net jei tai neaptarta kolektyvinėje sutartyje. Taigi pagrindinė aplinkybė, leisianti įvertinti, ar su darbuotoju galima sudaryti terminuotą darbo sutartį, yra ta, ar darbo vieta, į kurią priimamas darbuotojas, naujai steigiama, ar ji buvo įsteigta anksčiau. Jei darbo vieta naujai steigiama, darbuotoją galima priimti į ją terminuotos sutarties pagrindu. Atkreiptinas dėmesys – naujai įsteigtomis darbo vietomis nebus laikomos tokios darbo vietos, kurios, įsigaliojus kodekso pakeitimams, steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas. Reikia pabrėžti, kad įstatymas nustato, jog terminuotų darbo sutarčių, sudaromų dėl naujai įsteigtų darbo vietų, skaičius įmonėje negali viršyti 50 proc. visų tos įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Be to, terminuota darbo sutartis pagal naujai įsteigtą darbo vietą negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu ar darbuotojo prašymu jau įsigaliojus aptariamiems Darbo kodekso papildymams ir pakeitimams.

Terminuotos darbo sutartys naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dvejų metų, tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. liepos 31 dienos. Darbo santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 m. liepos 31 d., darbo sutartis tampa neterminuota.

Dar vienas pakeitimas, galintis pradžiuginti darbdavius, – palengvintos sąlygos skirti dirbti viršvalandžius. Kitaip nei anksčiau, dabar kodeksas leidžia, gavus rašytinį darbuotojo sutikimą ar prašymą dirbti viršvalandžius, su darbuotoju sutarti, kad jis po darbo laiko atliks konkrečius darbus darbdavio naudai. Pirmiau, deja, tokios galimybės darbdavys neturėjo. Svarbu pasakyti, kad šis pakeitimas, kitaip nei dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo, yra neterminuotas. Tačiau darbdavys darbuotojams, kurie dirbo viršvalandžius, teikiamuose atsiskaitymo lapeliuose (Darbo kodekso 202 str. 2 dalies reikalavimas) nuo šiol privalės juose nurodyti ne tik darbuotojui per mėnesį apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, bet ir dirbto laiko trukmę, išskirdamas viršvalandinių darbų trukmę. Taip darbuotojui suteikiama galimybė kontroliuoti, ar darbdavys tinkamai tvarkė darbuotojo darbo laiko trukmės apskaitą, ar fiksavo dirbtus viršvalandžius ir ar tinkamai už juos sumokėjo.

Dėl įspėjimo apie darbo santykių nutraukimą darbuotojo pareiškimu terminų pailginimo

Būtina atkreipti dėmesį ir į dar vieną Darbo kodekse įtvirtintą naujovę, kuri, be abejo, palies kiekvieną įmonę – pakeistas 127 straipsnis, aptariantis darbo santykių nutraukimą darbuotojo pareiškimu. Nuo šiol darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Pagal anksčiau galiojusią nuostatą darbuotojas apie planuojamą darbo santykių nutraukimą darbdavį privalėjo įspėti prieš 14 kalendorinių dienų. Dabar šis terminas apibrėžiamas darbo dienomis, tad, suprantama, terminas pailgėjo. Kartu įstatymų leidėjas pailgino ir terminą, per kurį darbuotojas, pageidaujantis savo noru nutraukti darbo santykius, turi teisę pakeisti savo sprendimą. Dabar Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Anksčiau šis terminas buvo skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis.

Toks pat principas, kai terminas skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, įtvirtintas ir nuostatoje dėl bandomojo termino rezultatų įvertinimo. Nuo dabar darbo santykių šalis, kurios naudai nustatytas bandomasis terminas, nusprendusi, kad bandomojo termino rezultatai jos netenkina ir ji nėra suinteresuota su kita šalimi tęsti darbo santykių, apie šiuo pagrindu nutraukiamus darbo santykius kitą šalį privalo įspėti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Anksčiau galiojęs terminas – trys kalendorinės dienos.
Dar vienas panašus kodekso pakeitimas: asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, apie planuojamą darbo santykių nutraukimą darbdavį privalės įspėti ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Pirmiau ši darbuotojų kategorija turėjo teisę įspėti darbdavį apie planuojamą darbo santykių nutraukimą tik prieš tris darbo dienas.

Dėl lankstesnio darbo laiko reglamentavimo

Vertindami įsigaliojusių naujų Darbo kodekso pakeitimų esmę, galime teigti, kad šiais pakeitimais sudarytos sąlygos bent šiek tiek lanksčiau organizuoti darbuotojų darbą. Pavyzdžiui, kodekso 147 str. 3 dalyje numatyta galimybė kolektyvinėje sutartyje nurodyti atvejus, kai darbo (pamainų) grafikai gali būti paskelbti ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo, nors, esant bendrai tvarkai, tokie grafikai turi būti paskelbti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Ten pat nurodoma, kad ir įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kuriuose įvesta suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Be to, nurodoma, kad darbdaviai turi teisę nustatyti darbo laiko apskaitos taisykles darbuotojams, kurie pagal atliekamas darbo funkcijas savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra. Ir anksčiau galiojo panaši nuostata, tačiau tada darbdavys, norėjęs pasinaudoti tokia galimybe, turėjo kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyti sąrašą pareigybių, kurių darbuotojai darbo laiko apskaitą tvarko savo nuožiūra, ir su darbuotojų atstovas suderinti tokių darbuotojų darbo laiko apskaitos tvarką. Įsigaliojus naujiems kodekso pakeitimams, darbdavys tokių apribojimų išvengs.

Įstatymų leidėjas šiek tiek pakoregavo ir suminio darbo laiko įvedimo įmonėje sąlygas. Nuo šiol suminė darbo laiko apskaita įmonėje gali būti įvedama esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę. Be to, detalizuoti kai kurie mokėjimo klausimai, kylantys esant suminei darbo laiko apskaitai. Jie, manytume, palankesni darbuotojams. Žinotina, kad nuo šiol, jeigu esant suminei darbo laiko apskaitai viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos), mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai sumokama kaip už viršvalandinį darbą. Be to, nustatyta, kad jeigu esant suminei darbo laiko apskaitai darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra mokama kaip už prastovą.

Dėl darbuotojo teisės sustabdyti darbo sutarties vykdymą

Kodekse įtvirtinta nauja darbuotojų teisė – laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų. Ši teisė aptarta kodekso 1231 straipsnyje. Jame nurodyta, kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui, nustatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. Apibrėžta, kad laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja, arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. Svarbu tai, kad jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.

Kitos kodekso naujovės

Be aptartų Darbo kodekso pakeitimų ir papildymų, dar reikėtų pasakyti, kad kartu Seimas šiek tiek patikslino streiko sąvoką ir supaprastino jo paskelbimo galimybę. Nuo dabar streiku pripažįstamas ne tik vienos ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai nėra išspręstas kolektyvinis ginčas ar nevykdomas darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, arbitražo ar teismo sprendimas, bet ir šakos darbuotojų ar jų grupės laikinas darbo nutraukimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai patikslinta ir kiek palengvinta streiko skelbimo procedūra.

Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams ir papildymams, vietoj namudinio darbo sutarties įtvirtinta nuotolinio darbo sutartis, kurioje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose nei darbovietė, darbuotojui priimtinose vietose. Iki šio pakeitimo įsigaliojimo įmonėse su asmenimis sudarytos namudinio darbo sutartys bus laikomos galiojančiomis ir toliau, tačiau joms bus taikomos ne namudinio, bet nuotolinio darbo sutarties reglamentavimo nuostatos.

Dar viena smulki pataisa – dabar darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per nustatytus terminus, ir tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, turės teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į teismą. Žinotina, kad pirmiau galiojo 14 dienų terminas.

Darbo kodekso papildymus ir pakeitimus reikėtų vertinti teigiamai – darbdaviai, esant tam tikroms aplinkybėms, gali gauti naudos iš įtvirtintų naujovių. Tačiau dera pripažinti ir tai, kad probleminių su Darbo kodeksu susijusių klausimų liko gerokai daugiau, nei jų išspręsta.

Vaidotas Dauskurdas
Žurnalo „Juristas“ vyr. redaktorius

Šaltinis: Apskaitos ir mokesčių apžvalga – Pačiolis

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!