Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2011 lapkričio 17

Darbo sutarties nutraukimo įforminimas

Temos: Teisė.

Pagal nusistovėjusią praktiką, darbuotojo atleidimo diena laikoma paskutinė jo darbo diena. Darbo kodekso (DK) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atleidimo iš darbo dieną būtina įforminti darbo sutarties nutraukimą ir finansiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Kiekvienu atveju darbo sutartis gali būti nutraukta tik atitinkamo įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka, todėl dokumentuose formulavimas apie atleidimą iš darbo turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir jas reglamentuojančius teisės aktus.

Kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, kurie yra susiję su darbuotojų skaičiaus mažinimu, darbo sutartyje nurodomas DK 129 straipsnis. Turėtina galvoje, kad šiuo pagrindu darbuotojas gali būti atleistas iš darbo, jeigu prieš tai jis buvo tinkamai raštu įspėtas DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka ir atleidimo iš darbo atveju jam išmokama išeitinė išmoka pagal jo turimą toje darbovietėje darbo stažo trukmę (DK 140 str. 1 d.).

Kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį, prieš tai šalys turi pasirašyti susitarimą dėl sąlygų, kuriomis sutartis bus nutraukta šiuo teisiniu pagrindu. Ar atleidžiamam iš darbo darbuotojui bus išmokėta piniginė kompensacija, lemia tai, ar šalys tuo klausimu sutarė ir nurodė tai pasirašytame susitarime.

Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai problemų kyla, kai darbuotojas pateikia administracijai pareiškimą su prašymu jį atleisti iš darbo savo noru. Darbuotojas, išeidamas iš darbovietės, dažniausiai savo prašyme nenurodo konkrečių priežasčių, dėl kurių nori palikti darbovietę. Kai tokiais atvejais darbo sutartis nutraukiama pagal DK 127 str. 1 dalį (įstatymas nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų), nors darbuotojas turi teisę darbo sutartį nutraukti ir kitais jam palankesniais terminais, retkarčiais atleistasis iš darbo reiškia pretenzijas dėl jam neišmokėtos išeitinės išmokos. Tačiau darbuotojas, norėdamas darbą palikti esant svarbioms priežastims (dėl sveikatos būklės, šioje darbovietėje sulaukus senatvės pensinio amžiaus ir pan.), šias aplinkybes turi įvardyti savo prašyme ir kad jas patvirtintų turi pateikti atitinkamus dokumentus. Šiuo atveju su juo darbo sutartis būtų nutraukta pagal DK 127 str. 2 dalį, išmokant dviejų mėnesių jo turėto darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nedidinant jos pagal turimą darbo stažą (DK 140 str. 2 d.).

Atleidžiant iš darbo darbuotoją dėl darbo drausmės pažeidimo, įsakyme dėl atleidimo iš darbo turi būti konkretizuojami šio pažeidimo faktai ir nurodomas teisinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą turi būti įvardijamas DK 136 str. 3 dalies 1 punktas. Nutraukus darbinius santykius už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pavyzdžiui, už darbovietėje įvykdytą vagystę, girtavimą, pravaikštą ir pan.), nurodomas DK 136 str. 3 dalies 2 punktas, taip pat DK 235 str. 2 dalies atitinkamas punktas. Atleidžiant iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, išeitinė išmoka nepriklauso, tačiau darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama visais atvejais.

Darbo sutarties baigtį darbdavys įformina įsakymu (potvarkiu), o po to šio dokumento tekstas pakartojamas šalių sudarytoje darbo sutartyje ir tai daroma abiejuose jos egzemplioriuose, kuriuos pasirašo sutarties šalys. Nuo šių dokumentų įforminimo momento pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties vieno mėnesio terminas darbuotojui kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo, jeigu jis mano, jog iš darbo buvo atleistas neteisėtai.

Kartais atleidžiamas iš darbo darbuotojas dėl įvairių priežasčių atsisako pasirašyti darbo sutarties tekste apie jos nutraukimą. Tuomet ši aplinkybė pažymima darbo sutartyje. Nėra teisinio mechanizmo, kurio pagalba būtų galima priverstinai įpareigoti buvusį darbuotoją atlikti minėtus veiksmus. Tačiau ši situacija esminės reikšmės neturi, nes darbdavys, atleidęs darbuotoją iš darbo, privalo per tris darbo dienas apie tai pranešti (išsiųsdamas pranešimą pagal formą 2-SD) Sodros teritoriniam skyriui, kuris ir kaupia valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų įskaitos informacinę duomenų bazę.

Kai atleidimo iš darbo metu darbuotojas nebūna darbe (pavyzdžiui, jis atlieka teismo skirtą bausmę pataisos namuose, yra laikinai nedarbingas, daro pravaikštas ir pan.), apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui turi būti pranešama žinomu jo adresu paštu ir jam pasiūloma nedelsiant atvykti į buvusią darbovietę įforminti darbo sutarties nutraukimą ir gauti finansinį atsiskaitymą.

Tačiau praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbuotojai negali nutraukti savo darbo sutarties su darbdaviu, nes pastarojo buvimo vieta nežinoma. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 220 (Žin., 2011, Nr. 24-1170) patvirtino Darbo santykių pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, tvarką. Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma, turi Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) paštu, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinęs elektroniniu parašu) arba raštu pateikti prašymą dėl darbo santykių pasibaigimo pagal DK 124 str. 1 dalies 4 punktą. Tokio prašymo šablonas paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt, skyriuje „Darbo santykių pasibaigimas“. VDI inspektorius, atlikęs patikrinimą ir nenustatęs darbdavio buvimo vietos, surašo patikrinimo aktą ir praėjus 20 darbo dienų nuo prašymo iš darbuotojo gavimo dienos išduoda nustatytos formos pažymą, kurioje konstatuojamas darbo santykių pasibaigimas pagal DK 124 str. 1 dalies 4 punktą. Darbo santykiai laikomi pasibaigę nuo pažymos išdavimo datos, o VDI inspektorius apie tai informuoja Sodros skyrių.

Henrikas Davidavičius
LR teisėjų asociacijos narys
Šaltinis: Pačiolis: Biuro administravimas


Žurnalo 11 numerio anonsai:

Dokumento registravimas – dokumento įtraukimas į apskaitą, suteikiant jam atskirą numerį ir taip užtikrinant jo oficialumo įrodymą.
2011 m. liepos 4 d. pasikeitus Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėms, pasikeitė ar buvo papildyti ir kai kurie dokumentų registravimo reikalavimai.
Straipsnyje aptarsime įvairių rūšių dokumentų registravimo ypatumus, pasikeitimus ir naujoves.

Valstybinėse institucijose šventai galioja taisyklė, jog visi įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti. Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą – tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami. Privačiame sektoriuje privaloma registruoti tuos dokumentus, kurių registrai patvirtinti norminiu teisės aktu, o dėl kitų dokumentų registravimo sprendžia įmonės vadovas. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje DOKUMENTŲ REGISTRAVIMO NAUJIENOS.
Biuro administratoriaus profesija – tai protinis, daug atsakomybės, planavimo ir organizacinių įgūdžių reikalaujantis darbas, kurio metu bendraujama su daugeliu žmonių. Administratorius yra „tiltas“ tarp vadovo ir bendradarbių, įmonės partnerių, užsakovų, tad jo organizuojami susitikimai turi būti suderinti su vadovo darbotvarke ir atitikti klientų interesus. Administratorius turi mokėti greitai prisiderinti prie sudėtingos situacijos – nuolat didėjančių ir kintančių reikalavimų bei darbo pobūdžio. Dėl tokios darbo specifikos dažnai sunku išvengti stresinių situacijų, dėl kurių neretai susierzinama, atsiranda nepasitenkinimas darbu, konfliktų su bendradarbiais, vidinė įtampa, nuolatinis nuovargis. Straipsnyje taip pat nagrinėsime vieną ekstremaliausių stresų, kurį galima patirti darbe, – psichologinį spaudimą ir jo įveikimo būdus. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje KAIPVENGTI STRESO IR NUOVARGIO.
Rodos, žinome, kad darbo paieškos – svarbus dalykas, tačiau kartais pridarome itin reikšmingų klaidų, užkertančių kelią žengti į kitą etapą. Jei taip atsitinka tik dėl nežinojimo, pasitaisyti lengva. Jei dėl neatsakingumo – kyla klausimas: kodėl, būdami neatsakingi, ieškome atsakingų pareigų? Juk ieškant darbo nepakanka darbdaviui (tarsi senam pažįstamam) parašyti: „Sveiki, labai noriu dirbti jūsų įmonėje, prašau mane priimti“. Ir nepateikiate gyvenimo aprašymo… Šypsotės? Tai – tikri faktai, išgirsti iš pačių darbdavių lūpų. Beje, nepakanka gyvenimo aprašymą parašyti tik tam, kad būtų ką nusiųsti. Tai ilgas ir kruopštus darbas. Preciziškai parengę savo CV, jau galėsite drąsiai dairytis darbo, jausdamiesi užtikrintai. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje IEŠKOME DARBO: GYVENIMO APRAŠYMAS IR MOTYVACINIS LAIŠKAS.
Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!