Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2008 gegužės 13

Karjeros pradžia - nuo kada prasideda karjera?

Karjera – tai atskiro žmogaus tobulėjimas pasirinktoje veikloje ir tos veiklos teigiamas įvertinimas aplinkinių rate, visuomenėje. Karjera apibūdina sėkmingą veiklą, pasisekimą gyvenime. Stichiškai karjerą pasiekti sudėtinga, todėl būtina ją planuoti.

Vienas pirmųjų karjeros planavimo žingsnių – tai ugdymas karjerai. Karjerai ruošti vaiką reikėtų pradėti nuo mažų dienų, vos tik vaikui pradeda kilti klausimas: kuo būsiu užaugęs? Kol kas tiek šeima, tiek mokykla dėmesio vaiko karjeros ugdymui mažai teskiria.

Tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių yra ta, kad jaunas žmogus neturi nusiteikimo dirbti. O noras dirbti ir sugebėjimas planuoti savo ateitį, veiklą ir yra karjerai būtinos sąlygos. Šeima vaiką jau ikimokykliniame amžiuje turėtų ruošti būsimai karjerai ir sudaryti sąlygas vaiko asmeninių, socialinių, edukacinių savybių ugdymui.

Asmeninės savybės apima savęs pažinimą, mokėjimą save pristatyti kitiems, žinojimą savo stipriųjų ir silpnųjų pusių. Vaikas turi gebėti išskirti ir nusakyti ką jis geba atlikti geriausiai ir kas ne taip gerai sekasi, kad sugebėtų drąsiai išvardinti savo kasdieninius pasiekimus.

Socialinių savybių mokomasi bendraujant su artimiausioje aplinkoje esančiais žmonėmis (tėvais, seneliais, kaimynais, kiemo draugais), bendradarbiaujant žaidimų metu, atliekant buities darbus (mama ruošia pietus, vaikas dengia stalą).

Edukacinės savybės formuojamos skatinant teigiamą požiūrį į mokslą, nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą. Nuteikimas nuolatiniam mokymuisi visą gyvenimą rodant vaikui asmeninį pavyzdį. Ugdyti gebėjimą ir motyvaciją nuolat mokytis ikimokykliniame amžiuje tikslinga, kadangi šiuo amžiaus tarpsniu vaikai gana imlūs ir dažnai trokšta kuo daugiau sužinoti ir išmokti.

Ikimokykliniame amžiuje, sutelkti dėmesį į profesinį rengimą būtų netikslinga, kadangi po dešimties, o tuo labiau po daugiau metų, šiuo metu darbo rinkoje paklausios, turinčios perspektyvas profesijos, gali ir nebeegzistuoti. Tačiau vaikui būtų naudinga pagal galimybes artimiau susipažinti su tėvų darbine veikla: pamatyti aplinką, atliekamas užduotis. Tai tarsi galimų alternatyvų pasiūlymas, kurias jis galbūt ir laikui bėgant atmes kaip nepriimtinas, tačiau ši patirtis gali pasitarnauti renkantis būsimą profesiją, darbinę veiklą.

Siekiant karjeros, svarbūs bus specifiniai ir bendrieji gebėjimai. Specifinius gebėjimus vaikas įgys studijuodamas pasirinktoje sferoje, na, o bendruosius gebėjimus galima ugdyti nuo mažų dienų – tai gebėjimai, būtini visose veiklos srityse: gebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį, įsiminti, atgaminti, lyginti, rūšiuoti, pagrįsti teiginius, motyvuoti savo veiksmus. Tėvai, mokydami vaiką planuoti kasdieninius užsiėmimus, įpratins vaiką prie veiklos bei laiko planavimo, svarbu, kad vaikas pasikeitus aplinkybėms, gebėtų juos koreguoti, savarankiškai priimti sprendimus. Šie įgūdžiai tikrai pravers profesinėje veikloje.

Bendraudami su vaiku, kad ir elementariausiais buities klausimais, tėvai gali įvertinti jo praktinius bei intelektinius gebėjimus, stebėti charakterio savybes, skatinti aktyvumą, kruopštumą, iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi. Įžvelgus polinkius, skatinti veiklą, skatinti turėti svajonę, išmokti klausytis širdies balso, kreiptis į suaugusiuosius pagalbos. Ir visiškai nesvarbu, kad tėvai neturi specialaus išsilavinimo kaip ruošti vaiką karjerai – čia svarbu kiek laiko skiriama bendravimui su vaiku kaip su sau lygiu, aišku atsižvelgiant į tam amžiaus tarpsniui būdingą suvokimą. Net ir atrodytų sunkiai vaikui suvokiamus dalykus, apibūdinus paprastais, vaikui suprantamais žodžiais ir pavyzdžiais vaikas gali suprasti ir ateityje panaudoti.

Labai svarbu suaugusiųjų kontaktas su vaiku, paremtas lygiomis teisėmis, atsižvelgiant į vaiko norus, bet kartu reikalinga padėti jam įvertinti realiai savo galimybes, interesus, prigimtines ypatybes.

Ne kiekvienoje šeimoje tėvai turi pakankamai laiko ir informacijos kaip vaiką rengti karjerai, tokiu atveju galima kreiptis į specialistus, kurie teikia profesijos konsultavimo, karjeros planavimo / projektavimo paslaugas. Norint planuoti vaiko karjerą, tai dar nereiškia, kad jį reikia apkrauti vadovėliais, įvesti griežtą rėžimą, ar imtis kitokių represijų. Mažiausiai kuo galėtų tėvai prisidėti prie vaiko ugdymo karjerai – tai skatinti vaiką svajoti ir dėti visas pastangas, kad svajonė būtų įgyvendinta.

Jolanta Chlevickiene

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!