Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2011 kovo 03

Kodėl jums turėtų leisti "blog'inti" darbe?

Vos ne kiekvienas darbdavys svajoja, kaip priversti savo pavaldinius dirbti dar produktyviau. Tada ima svajoti apie dar ir dar didesnį produktyvumą. Jeigu darbuotojai sėdi prie kompiuterių, tai viršininkas tuo metu norėtų, kad visame pasaulyje pradingtų visi socialiniai tinklalapiai, pokalbių programos, asmeniniai tinklaraščiai.

Vieni uždraudžia prieigą prie jų, o protingesni suteikia darbuotojams laisvės ir net panaudoja tai produktyvumo didinimui. Ar kam nors iš jūsų, mieli skaitytojai, yra tekę rašyti į vidinį savo bendrovės tinklaraštį? Nors nesvarbus, ar jūsų atsakymas yra „taip“ ar „ne“, vistiek sužinosite kai ką naujo.

Didelės ir vidutinės bendrovės Vakaruose aktyviai skatina savo darbuotojus rašyti į vidinį kompanijos tinklaraštį. Rašyti apie pritaikytas naujoves, naujas technologijas, investicijas, naujus pirkinius, naujų darbuotojų priėmimą ir t.t. Kokios temos vyrauja tinklaraščiuose, priklauso nuo jo sumanytojų užmačių. Tai nauja bendravimo forma tiems, kurie su kolega kalbasi „Skype“ programa, nors pastarasis sėdi vos už poros stalų. Bet juk nekalbėsi garsiai apie smagias draugo vestuves savaitgalį ar nepasisekusią žvejybą (jeigu tokių būna).

O jeigu darbuotojas darbo metu sugalvoja savo nuotykius suguldyti į tekstą ir įkelti į asmeninį tinklaraštį? Tikras laiko švaistymas, boso košmaras…bet ar visiems darbdaviams taip atrodo?

Forbes.com rašo, kad Niujorko universiteto verslo mokyklos profesorius Anindya Ghose ir dvi jo kolegės teigia, kad tai ne laiko švaistymas, o produktyvumo didinimo priemonė. Anot jų, tai suartina dirbančius nemažose bendrovėse.

A.Ghose tyrimų sritis – informacinių technologijų ekonomika. Prieš penkerius metus tokios bendrovės kaip „General Motors“, IBM, HP, „Microsoft“, „Infosys“ ir „Google“ sukūrė vidinius tinklaraščius. A.Ghose ėmė gilintis, ar šios naujovės darbuotojams yra nauja nemaloni prievolė, ar turi ir teigiamų pusių. Kadangi daugumoje įmonių taisyklės, apie ką galima rašyti, o apie ką ne, nebuvo aiškiai apibrėžtos, tai darbuotojai dalinosi mintimis ne tik apie darbą, bet ir apie kitus dalykus. Tai buvo tikras iššūkis vadovams. Jie laužė galvas, kokiomis temomis leisti rašyti, o kokiomis drausti.

Norėdamas išsiaiškinti vidinio tinklaraščio įtaką produktyvumui Niujorko universiteto verslo mokyklos profesorius ėmėsi didelio tyrimo. Jis 15 mėnesių stebėjo 2396 darbuotojų elgesį iš vienos IT bendrovės. Nors mokslininkas dėl susitarimų su verslininkais negalėjo atskleisti įmonės pavadinimo, tačiau pažymėjo, kad tai didelė kompanija.

Tyrimo rezultatai nebuvo šokiruojantys. A.Ghose užfiksavo, kad kai įmonė uždraudė savo darbuotojams rašyti apie asmeninį gyvenimą, staiga ėmė kristi įrašų skaičius ir apie darbą. Po kurio laiko vėl buvo duotas leidimas rašyti apie viską. Tada ėmė daugėti tekstų ir darbo reikalais. Darbdaviai po kelių mėnesių pastebėjo, kad ėmė augti ir dalies darbuotojų produktyvumas.

Darbuotojai mielai skaitė įrašus apie kolegų laisvalaikį, nes vienas kito gerai nepažinojo. Taip buvo sukurtas ryšis tarp rašančiųjų ir skaitančiųjų. Po kurio laiko įrašai apie darbą buvo skaitomi taip pat gerai, kaip ir įrašai apie laisvalaikį. Tai įpareigojo ir autorius – jie norėjo patikti auditorijai.

A.Ghose kolegės pastebėjo, kad „tylioms pelytėms“ tinklaraščio rašymas padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir jie susilaukė populiarumo tarp kolegų. Daliai darbuotojų pavyko atkreipti ir darbdavių dėmesį į savo talentus, kurių pastarieji anksčiau nepastebėjo. Gali kilti klausimas, ar ne per daug laiko įmonė sugaišdavo netiesioginiam savo darbui? Tyrimas atskleidė, kad vidinius tinklaraščius rašo apie 10 proc. įmonės darbuotojų, likę skaito. Mokslininkai pažymėjo, kad darbuotojai bet kokiu atveju nedirba 8 valandas be jokio blaškymosi, tai geriau jie poilsio laiką panaudotų rašydami ir skaitydami vidinį bendrovės tinklaraštį.

Šaltinis: Pinigų karta

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!