Nedarbo lygis ketvirtąjį 2008 metų ketvirtį išaugo iki 7,9 procento

Statistikos departamentas informuoja, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2008 m. antrąjį pusmetį nedarbo lygis pradėjo didėti. Ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,9 procento ir buvo 2 procentiniais punktais didesnis nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį ir beveik dukart didesnis nei ketvirtąjį 2007 m. ketvirtį. Per metus nedarbo lygis išaugo 1,5 procentinio punkto – nuo 4,3 procento 2007 m. iki 5,8 procento 2008 m. Aukščiausias nedarbo lygis buvo 2001 m. – 17,4, žemiausias – 2007 m. – 4,3 procento.

Moterų nedarbo lygis 2008 m. buvo mažesnis nei vyrų ir sudarė 5,6 procento (vyrų – 6%). Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2008 m. sudarė 13,4 procento, kaip ir 2007-aisiais, jis buvo dukart aukštesnis nei bendras nedarbo lygis.

Statistikos departamento vertinimais, bedarbių skaičius ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį išaugo iki 130 tūkst., arba 33 tūkst. daugiau nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį. Per metus jų skaičius padidėjo 25 tūkst., arba 37 procentais – nuo 69 tūkst. 2007 m. iki 94 tūkst. 2008 m. Daugiausia bedarbių buvo 2001 m. – 284 tūkst., o mažiausia 2007 m. – 69 tūkst.

Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį padaugėjo ir buvo 30,5 tūkst., arba beveik ketvirtadalis visų bedarbių. 2008 m. ilgalaikių bedarbių buvo 20 tūkst., arba 21 procentas visų bedarbių. Daugiausia ilgalaikių bedarbių buvo 2001 m., kai jie sudarė daugiau nei pusę (58,8%) visų bedarbių.

Statistikos departamento atliekamo įmonių statistinio tyrimo duomenimis, 2008 m. pabaigoje buvo 12,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 2,2 karto mažiau nei 2007 m. pabaigoje ir dukart mažiau nei trečiąjį 2008 m. ketvirtį.

Užimtumo tyrimo duomenimis, ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį dirbo 1 mln. 507 tūkst. gyventojų – 30,5 tūkst. mažiau nei trečiąjį ketvirtį. Per metus užimtųjų skaičius sumažėjo 14 tūkst. – nuo 1534 tūkst. 2007 m. iki 1520 tūkst. 2008 m. Daugiausia gyventojų 2008 m. dirbo paslaugų sektoriuje – 936 tūkst., arba 62 procentai, ir pramonėje – 298 tūkst., arba 20 procentų visų dirbančiųjų. Mažėjo statybų sektoriuje ir žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje dirbančių asmenų skaičius. Statybų sektoriuje 2008 m. dirbo 166 tūkst., arba 5 tūkst. mažiau nei 2007 m., darbuotojų, o žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 121 tūkst., nors prieš metus šiame sektoriuje dirbo 160 tūkst. 2008 m. šia veikla užsiėmė apie 8 procentai visų užimtųjų, o daugiausia jų buvo 2003 m. – 18 procentų visų užimtųjų.

Gyventojų užimtumo lygis 2008 m., palyginti su 2007 m. (64,9%), beveik nepakito ir sudarė 64,3 procento. Moterų užimtumo lygis išlieka žemesnis nei vyrų. 2008 m. vyrų užimtumo lygis buvo 67,1, moterų – 61,8 procento, per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 0,8 ir 0,4 procentinio punkto.

Pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per metus beveik nepasikeitė ir išliko aukštas – 2008 m. jis sudarė 53,1 procento (2007 m. – 53,4%).
Darbo jėgai priskiriamų gyventojų 2008 m. buvo 1 mln. 614 tūkst., per metus tokių asmenų skaičius išaugo 11 tūkst. (0,7%). Gyventojų aktyvumo lygis 2008 m. buvo 68,4 procento, per metus jis padidėjo 0,5 procentinio punkto.

Užimtumas ir nedarbas apskrityse skirtingas. Statistikos departamento vertinimais, žemiausias nedarbo lygis 2008 m. buvo Marijampolės (2,8%) ir Alytaus (4,1%) apskrityse, o aukščiausias – Klaipėdos (7,2%) ir Telšių (6,6%) apskrityse.

Aukščiausias užimtumo lygis išlieka Vilniaus apskrityje, kurioje, per metus ūgtelėjęs 0,3 procentinio punkto, jis 2008 m. siekė 67,7 procento, ir Panevėžio apskrityje – 65,4 procento. Žemiausias užimtumo lygis 2008 m. buvo Tauragės ir Telšių apskrityse (53,2 ir 58,7%), per metus užimtumo lygis šiose apskrityse sumažėjo atitinkamai 9 ir 6,6 procentiniais punktais.

Nedarbo lygis 2008 m. pradėjo didėti visose Baltijos šalyse. Sparčiausiai nedarbas didėjo Latvijoje – ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį jis išaugo iki 9,9 procento. Lietuvoje ir Estijoje nedarbas didėjo beveik vienodai.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės