Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2012 gegužės 15

Nesusikalbėjimai ir nesusipratimai darbe


Nesusikalbėjimai ir nesusipratimai – nuolatiniai mūsų darbo palydovai. Jei bet kurio darbuotojo paklaustume: „Ar esate susidūręs su nesusipratimu darbe“, atsakymas būtų: „Taip“ (lydimas šypsnio, galvos linkčiojimo arba kaltės). Nesusipratimas su klientu gali baigtis jo praradimu, su paslaugos teikėjais – ekonominiais nuostoliais įmonei, su kolegomis – blogomis emocijomis, slogia darbo atmosfera, su pavaldiniais – mažesniu darbo produktyvumu, sumažėjusia atsakomybe, suprastėjusia morale.

NESUSIPRATIMŲ PRIEŽASTYS

Nesusikalbėjimai ir nesusipratimai darbovietėse paplitę labiau negu supratingumo kupinos situacijos, jų neišvengia net ir puikiausia komunikacija pasižyminčios įmonės. Emocijos (pyktis, baimė, sumišimas) dažnai paskatina nesusipratimų mastą. Nesusipratimų priežastys glūdi įmonės hierarchinėje santvarkoje, yra susijusios su skirtingu darbuotojų amžiumi, įsitikinimais, lytimi, konkurencija. Nesusikalbėjimų kyla tuomet, kai žmogus žinutę priima (supranta) ne taip, kaip kitas asmuo nori ją perduoti. Nesusikalbėjimų ir nesusipratimų darbe sukelia:

  • kooperacijos nebuvimas tarp darbuotojų arba tarp darbuotojų ir vadovų;
  • grįžtamojo ryšio nebuvimas. Supratingumas negalimas, jei neduodamas grįžtamasis ryšys;
  • kritika ir smerkimas, sukeliantys tarp darbuotojų nepasitikėjimą;
  • favoritai. Darbovietėje pasitaiko žmonių, kurie laiko save favoritais, pretenduoja į didesnes privilegijas negu kiti, todėl jie sukelia pavydą ir nesusipratimų;
  • romantiški santykiai biure. Kai žmonės užmezga artimus santykius darbe, atsiranda terpė manyti, kad vienas asmuo kitam asmeniui suteikia daugiau nuolaidų, privilegijų ar perteikia tą informaciją, kuria kiti darbuotojai negali disponuoti. Pavyzdžiui, administratorė, tvarkanti komandiruočių reikalus, savo draugui – tos pačios įmonės vadybininkui Mariui – pasako, kad kitas vadybininkas Kostas siunčiamas į komandiruotę Helsinkyje. Marius jaučiasi nuskriaustas, ima su Kostu aiškintis, kodėl būtent jis siunčiamas į komandiruotę, nors vadovas buvo prieš pusmetį žadėjęs komandiruotę Mariui. Savo ruožtu į komandiruotę siunčiamas Kostas apie tai pasako vadovui ir šis ima aiškintis, kas atskleidė tokią informaciją. Taip kyla nesusipratimų;
  • el. žinučių siuntimas. Tai viena populiariausių bendravimo formų darbovietėje, tačiau ji dažnai sukelia nesusipratimų. Būna atvejų, kai, bijodami pasikalbėti su kolega ar vadovu tiesiogiai, siunčiame jam žinutę. El. laiškas ar žinutė mobiliuoju telefonu negali perteikti mūsų emocijų, nesuteikia galimybės plėtoti konstruktyvaus dialogo, pasiteisinti, išsiaiškinkinti tam tikrų detalių;
  • neinformavimas apie svarbų įvykį. Darbe pasitaiko, kad reikšmingą įvykį pastebėjęs darbuotojas praneša apie jį kitam darbuotojui (pavyzdžiui, kad tualete prakiuro vamzdis), žinia plinta, darbuotojai kalbasi apie tai tarpusavyje, tačiau nė vienas jų nepraneša nei ūkvedžiui, nei vadovui, nes mano, kad tą padarė kuris nors kitas asmuo;
  • dėmesys šalutinei detalei. Dažnai komunikacija nukenčia dėl dėmesio sutelkimo į šalutines detales. Pavyzdžiui, vadovas pakviečia administratorę į kabinetą pristatyti pasirengimo seminarui eigos, o administratorė, smulkiai pristatydama meniu (nukrypdama į šalutines detales), nepažymi svarbiausios detalės, kad suderintas meniu už ribotą biudžetą neapima alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, tai yra už juos teks mokėti papildomai.

TIPINĖS SITUACIJOS

Aptarkime įprastas situacijas, kuriose kyla nesusikalbėjimų ir nesusipratimų.

Ar gavote mano prašymą? Nesusipratimų darbe dažnai kyla išsiuntus el. paštu prašymą ar informaciją, į kurią laukiame atsakymo, tačiau jo negauname. Kartais paaiškėja, kad adresato laiškas nepasiekė arba pasiekė ne tą asmenį ir šis ėmėsi vykdyti ne jam adresuotą prašymą. Kad tokių nesusipratimų būtų išvengta, el. laišką gavęs asmuo turėtų bent trumpai parašyti: „Ačiū, gavau“, nes priešingu atveju siuntėjas nerimauja laišką pasiuntęs tarsi į nežinią.

Ar jūs manęs klausotės? Dažnai pokalbio metu, kai į mus kreipiasi kolega ar klientas, nepaliaujame dirbti kompiuteriu, nenusiimame ausinių ar nepritildome muzikos. Galbūt mes iš tiesų girdime pašnekovą, suprantame, ką jis kalba, tačiau pašnekovas to nežino ir pasijunta įžeistas. Todėl visada patartina liautis darius pašalinius veiksmus ir sutelkti dėmesį į pašnekovą. Jei teksto rinkimas kompiuteriu yra susijęs su pašnekovo kalba (pavyzdžiui, norime pasižymėti jo pageidavimą), tuomet pasakykime jam apie tai.

Žinia ar žinios nešėjas? Dažna situacija: žmogus praneša nemalonią žinią darbe, o mes piktinamės ne tik žinios turiniu, bet ir ją pranešusiu asmeniu. Jei tenka perduoti blogą žinią, reikia gerai apgalvoti, kam, kokiu būdu, kokiu tonu, o svarbiausia – kuo remdamiesi (straipsniu, analizės duomenimis, vadovo nurodymu) ją pranešite. Jei nenurodysite informacijos šaltinio, nejučia tapsite blogos naujienos kaltininku.

Pokštas ar tikrovė? Perduodami darbines žinias internetu, ne visada siunčiame tik su darbu susijusius rimtus pranešimus. Kartais norime pasidalyti pokštu ar nepiktai paerzinti kolegą, pakelti jam nuotaiką. Tačiau žinutę gavęs asmuo, nematantis mūsų linksmo veido rašant žinutę, ją priima kaip rimtą dalyką, patiki nebūtu dalyku arba įsižeidžia. Todėl rašomo teksto gale vertėtų daryti prierašus: „P.S. Pajuokavau“, įterpti simbolius (linksmą veiduką, šypseną, gėlytę), kad žinutės gavėjas aiškiai suprastų neformalios žinutės paskirtį.

Juodraštis ar galutinė versija? Nesusipratimų kyla, kai el. paštu ar spausdintame variante kolegoms, vadovams, klientams perduodame ne galutinę tyrimo, ataskaitos ar kito dokumento versiją. Kartais tiesiog pateikiame ne tą versiją (susimaišome), o kartais tikslingai duodame tarpinį variantą, nes galutinio dar neturime, o gavėjai jį priima kaip galutinį produktą. Pasitaiko nemalonių situacijų, kai vadovui, rengiančiam prezentaciją susirinkimui ar konferencijai, perduodame negalutinius duomenis, o kad jie negalutiniai, vadovui (ir auditorijai) paaiškėja tik prezentacijos metu. Kad būtų išvengta tokių nesusipratimų, būtina prieš perduodant medžiagą informuoti, kad tai tarpinis produktas. Skaidrėse ir dalijamojoje medžiagoje reikėtų prirašyti, pavyzdžiui: „tarpinė ataskaita“, „tarpiniai rezultatai“, „projektas“.

Netikslus vertimas. Ne tik akis bado, bet ir rimtų pasekmių turi netikslus dokumento ar kito teksto vertimas iš užsienio kalbos. Originaliame tekste vienas žodis turi kelias reikšmes, gali būti panaudota perkeltinė prasmė, pašmaikštavimas, o jei išverčiame tekstą pažodžiui, jis tampa nesuprantamas, daugiaprasmis arba tiesiog klaidingas. Keletą reikšmių turintį žodį ar frazę derėtų tikrinti žodyne.

El. laiškas informuojant ar laukiant atsakomųjų veiksmų? Suformulavę el. laiško tekstą, patikrinkite, ar aiški jo paskirtis. Kokiu tikslu el. laišką siunčiate: perduodami informaciją ar norėdami, kad gavėjai imtųsi veiksmų, atliktų užduotį, pateiktų savo nuomonę, vertinimą? Jei laiškas skirtas tik susipažinti, laiško pradžioje reikėtų prirašyti: „Susipažinti“, „Informuoti“ arba laiško pabaigoje pažymėti: „Ši žinutė yra informacinio pobūdžio. Dėl tolesnių veiksmų bus pranešta vėliau“. Nesusipratimų sukelia ir adresatų įrašymas el. laiško laukeliuose „To“, „Cc“ ir „Bcc“. Pirmame laukelyje turėtų būti vardijami tiesioginiai laiško gavėjai, antrame – asmenys, kuriems tiesiogiai žinia neskirta, bet kuriems pravartu žinoti laiško turinį, trečiame – asmenys, kurie yra suinteresuoti žinute, bet kurių el. adreso asmenys, įrašyti pirmame ir antrame laukeliuose, nemato. Pavyzdžiui, administratorė siunčia duomenis darbuotojui: laukelyje „To“ rašo duomenis analizuosiančio darbuotojo el. adresą, laukelyje „Cc“ rašo jo tiesioginio vadovo el. adresą, nes žino, kad vadovas nuolat teiraujasi, ar dar negauti svarbūs duomenys, kuriais remdamasis jo pavaldinys turi atliktų skubų pavedimą. Laukelyje „Bcc“ administratorė įrašo asmens, iš kurio buvo gauti duomenys, el. paštą, nes jis nerimauja, ar administratorė laiku perduos informaciją (tokiu atveju siuntėją tarsi nebyliai nuraminame: „Jūsų duomenis perdaviau.“).

Tyrimai rodo, kad el. paštu platinamas žinias ar užduotis darbuotojai vertina ne taip rimtai kaip oficialius raštus ar asmeninius pokalbius su vadovais.

El. paštu platinama informacija darbuotojams atrodo ne tokia formali, todėl jie linkę šiek tiek kitaip reaguoti: el. paštu gautą užduotį atlieka ne taip atsakingai, o jei el. laiškas siunčiamas grupei ar visiems darbuotojams, pavieniai asmenys jų net neskaito, manydami, kad „tai, kas skirta visiems, skirta ne man“. Jei jūsų organizacijoje vyrauja toks požiūris, tuomet labai svarbią informaciją, ypač – užduotis, verta išsakyti asmeniškai darbuotojui arba organizuoti susirinkimą.

PREVENCINIAI VEIKSMAI

Sumažinti nesusikalbėjimų ir nesusipratimų skaičių padės šie veiksmai.

Aiškiai atskleiskite savo ketinimą. Ko siekiate tam tikra žinute? Kuo aiškiau išsakysite savo ketinimus, tuo didesnė tikimybė, kad būsite teisingai suprastas.

Apsvarstykite galimus nesusipratimus. Paklauskite savęs, kaip kitas asmuo galėtų interpretuoti siunčiamą žinutę (priešingu būdu nei ją norite perteikti)? Venkite siųsti dvigubas žinutes, susilaikykite nuo sarkazmo ir pasyvios agresijos.

Nedelsdami valdykite nesusipratimą. Iškilus nesusipratimui, neignoruokite jo, iškart išsiaiškinkite situaciją. Galbūt matote, kad kolega jūsų pateiktos informacijos nesuprato ir savo suprastu būdu ją platina kitiems. Tokiu atveju nedelsdami žmogų pasikvieskite pas save, dar kartą paaiškinkite informacijos turinį arba pats persiųskite el. žinutę tiems žmonėms, kuriems informacija yra svarbi. Nesusipratimo kaina kartais būna pernelyg didelė, kad galėtume jį ignoruoti. Jei žinote, kas yra nesusipratimo kaltininkas, patartina jį pasikviesti į kabinetą ir ramiai pasikalbėti. Leisti jam išsakyti savais žodžiais, kodėl taip nutiko, kaip jis dabar jaučiasi ir kaip išvengti panašių nesusipratimų ateityje.

Išlikite ramus. Ramiai reaguokite, jei, išsiuntęs žinutę, sulaukėte masinės audringos reakcijos. Tai reiškia, kad kažkur informuodami padarėte klaidą, sudarėte prielaidą nesusipratimui atsirasti. Kuo greičiau užpildykite spragą patikslinta informacija.

Prisiimkite atsakomybę už komunikaciją. Jei matote, kad pasakėte neteisingą ar dviprasmišką dalyką, pripažinkite savo klaidą, nesistenkite bet kokia kaina išlaikyti savo pozicijas, išlikti teisus kitų akivaizdoje. Būkite atsakingi – jei žinote, kad pasakėte neteisingą dalyką vadovui, pavaldiniui ar klientui, nenuslėpkite, nes ši klaida gali pridaryti ir moralinių, ir finansinių nuostolių, nuvesti žmones neteisinga kryptimi, eikvoti jų laiką.

Prisiderinkite prie pašnekovo stiliaus. Jei kalbate itin greitai, o pašnekovas – lėtas, ramus žmogus, sulėtinkite tempą. Priešingu atveju būsite nesuprastas ar suprastas neteisingai. Jei bendraudamas esate tas, kuris klausosi, tuomet nesidrovėkite sustabdyti pašnekovo, performuluoti jo teiginį, pasitikslinti, ar teisingai supratote jo mintį.

Nesivelkite į trečiųjų asmenų nesusipratimą. Jei patekote į situaciją, kurioje žmonės aiškinasi nesusipratimą, pasistenkite kuo greičiau dingti iš šio įvykio vietos. Jei nepavyksta ir žmonės jus įtraukia į santykių aiškinimąsi, pasistenkite būti empatiškas, nuraminti žmones, perfrazuoti jų žodžius, neteisti nė vieno.

Išsakykite jausmus. Jei esate tiesioginis nesusipratimo dalyvis, nebijokite pasakyti, kaip jaučiatės, pavyzdžiui: „Man pikta girdėti, kad pavadinai mane neprofesionaliu“, „Apmaudu, kad man neperskambinai“.

Mokykitės komunikuoti. Prieš platindami informaciją, apsvarstykite detales, venkite abstraktumo. Pavyzdžiui, jei išsiųsite el. laišką su prašymu: „Šią užduotį reikia atlikti rytoj“, gali kilti didelis konfliktas dėl nenurodyto konkretaus laiko (iki pietų, iki darbo pabaigos, o gal po darbo?).

Būkite lakoniškas. Susikoncentruokite į esmę, neikite prie reikalo „per aplinkui“, nenukrypkite į nesvarbius dalykus. Kuo trumpesnė žinutė, tuo geriau ji įsimenama. O ilgas, painus tekstas kelia sumaištį ir sudaro prielaidas įvairiausioms interpretacijoms atsirasti.

Raskite tinkamiausią mediatorių. Apgalvokite, kam skirta bus žinia: skyriaus darbuotojams, darbo grupei, o gal visai darbovietei? Dažnai nesusipratimų kyla, kai žinutė siunčiama nesivarginant ištrinti iš adresatų sąrašo su žinutės turiniu nieko bendra neturinčių darbuotojų. Pavyzdžiui, siunčiama žinutė visiems skyriams: „Informuojame, kad pasikeitė tarpinių ataskaitų tikrinimo procedūra.“ Visų pirma tarpines ataskaitas tikrina ne visi darbuotojai ir ne visiems informacija yra aktuali, antra, procedūra galbūt pasikeitė vieno skyriaus darbuotojams, o kito skyriaus darbuotojams ji išliko ta pati.

Gaukite grįžtamąjį ryšį. Išsiuntę žinutę, nemanykite, kad visiems viskas aišku ir galite ramiai laukti rezultato. Užsukite pas darbuotojus į kabinetą ar koridoriuje juos sutikę pasiteiraukite, ar jiems viskas suprantama laiške, ar jie gali realiai atlikti užduotį iki nustatyto termino.

Suteikite laiko apgalvoti. Daugelis kalbėtojų mano, kad jie privalo užpildyti tuščią erdvę, kad neprarastų auditorijos dėmesio. Vis dėlto žmones reikia paskatinti užduoti klausimus, savo kalboje daryti pauzes (maždaug trijų įkvėpimų). Stabtelėjimai leidžia apgalvoti tai, kas kalbama.

Būkite aktyvius klausytojas. Kad įsitikintumėte, ar auditorija jus supranta, paprašykite jos pakartoti jūsų mintis savais žodžiais. Ši technika padeda išaiškinti neteisingas interpretacijas prieš jas paskleidžiant toliau kitiems.

Įvertinkite emocinę aplinką. Komunikacija dažnai sužlunga dėl neigiamų emocijų. Jei norite kolegoms ar vadovams perduoti svarbią žinią, visų pirma įvertinkite auditorijos emocijas. Jei žmonės yra susirūpinę, pikti ar išsiblaškę, juos reikia nuraminti prieš perduodant norimą žinią.

Kruopščiai atrinkite auditoriją. Jei norite aptarti projekto eigą, įsitikinkite, kad pakvietėte visus su projekto valdymu susijusius asmenis. Kartais ir vienas į bendrą pokalbį nepakviestas asmuo gali sukelti nesusikalbėjimą ir nesusipratimų.

Žodinę komunikaciją derinkite su rašytine. Jei dalyvavote susirinkime ir priėmėte bendrus sprendimus, grįžę į kabinetą, suformuluokite juos raštu ir persiųskite el. paštu susirinkmo dalyviams. Taip užtvirtinsite žodinius susitarimus ir aiškumą.

Išsiaiškinkite vaidmenis. Vieni žmonės, gavę užduotį, nieko neklausinėja, nes mano, kad jie žino savo pareigas ir ko iš jų tikimasi. Kiti išdrįsta paklausti, jei kas nors neaišku. Todėl užduotis paskyrusiam asmeniui svarbu visų (ir tų, kurie tyli, ir tų, kurie garsiai abejoja) paklausti, panagrinėti, kaip kiekvienas supranta savo vaidmenį atliekant užduotį.

Sakykite nedelsdami. Jeigu turite ką pasakyti, tiesiog sakykite. Nedelsdami. Nelaukite tinkamo momento, nes toks gali nepasitaikyti.
Kritikuokite diplomatiškai. Jei esate nepatenkitas vadovavimo stiliumi, jeigu jaučiate, kad vadovas nepatenkitas jūsų atliekamu darbu ar jumis, pasakykite jam apie tai kaip galima diplomatiškiau.

Žinias perduokite pats. Jei nurodymą ar prašymą darbuotojui galite perduoti asmeniškai, tą ir padarykite; pasistenkite neįtraukti trečiojo asmens. Pavyzdžiui, vadovas prašo administratorės pakviesti Simoną dėl komandiruotės ataskaitos. Užsimena, kad yra neaiškumų dėl paskutinės komandiruotės dienos programos. Kadangi Simono kabinete nėra telefono ir administratorei tektų lipti iš pirmo į trečią aukštą, ji paprašo pro šalį einančio Simono kolegos Tado pakviesti Simoną pas vadovą pasiaiškinti dėl paskutinės komandiruotės dienos. Tadas perduoda Simonui: „Nedelsdamas eik pas vadovą aiškintis, ką veikei komandiruotėje paskutinę dieną. Na, dabar tau bus…“ Žinutės tonas ir jos tikslas, kurį perdavė vadovas administratorei, Simoną pasiekia pakitusia išraiška. Ir Simonas pas vadovą atbėga persigandęs, pasiryžęs gintis, teisintis, nors to visai nereikia.

NESUSIKALBĖJIMŲ IR NESUSIPRATIMŲ PASEKMĖS

Nesusikalbėjimų ir nesusipratimų kaina yra didelė: prarastas laikas, praleistos galimybės, išeikvota energija ar gamybos atsargos neveiksmingai komunikacijai taisyti, praleisti galutiniai terminai, sugadinti santykiai su klientais ar verslo partneriais. Dėl to prastėja verslo rodikliai, mažėja darbuotojų produktyvumas. Darbuotojai patiria stresą ar į nesusipratimą reaguoja kitu neefektyviu būdu (platina gandus, dezinformaciją, skundus). Nepaisant neigiamų pasekmių, nesusikalbėjimai ir nesusipratimai darbe gali turėti ir teigiamų aspektų.

Nesusipratimas padeda apsvarstyti alternatyvius veiksmų būdus. Paradoksalu, tačiau kuo geriau pažįstame savo kolegas, komandos narius, tuo dažniau juos pervertiname, neįvertiname arba laikomės neteisingos nuostatos jų atžvilgiu. Kartais žmogus pasiūlo reikšmingą idėją, bet ją mes atmetame net nesvarstę, nes ją pateikė asmuo, kuriam esame sukūrę stereotipą: „Juk paprastai jis neturi jokių originalių idėjų.“ Šiuolaikinėje darbo rinkoje, kurioje produktyvumas, veiksmingumas yra didžiausi prioritetai, negalime leistis valdomi nepagrįstų nuostatų. Kilęs nesusipratimas, darbuotojo nepasitenkinimas, pasipriešinimas neretai priverčia išanalizuoti faktus, įvertinti situaciją, pažvelgti į žmogų kaip į kompetentingą darbuotoją ir išmokti su juo bendradarbiauti.

Nesusipratimai veda naujų vaidmenų prisiėmimo link. Kartais komandiniame darbe vieni darbuotojai turi daug įsipareigojimų, o kitų įsipareigojimai yra tik formalūs; nevienodas darbuotojų indėlis, ego pasireiškimas. Iškilus nesusipratimui, dažnai žmonės būna priversti išanalizuoti savo vaidmenis, juos perskirstyti ir prisiimti atsakomybę.

Nesusipratimai nutiesia tiltus į hierarchinę sistemą. Dažnai dirbant paaiškėja, kad nesusipratimų kilo, nes nebuvo komunikacijos su vadovais arba bendradarbiavimo su kitais skyriais. Dėl šių nesusipratimų užsimezga konstruktyvi partnerystė tarp skyrių, pagerėja komunikacija su vadovais.

Susidūrimai tarp asmenybių skatina asmeninį tobulėjimą ir karjerą. Darbe nuolat bendraujame el. ryšio priemonėmis, kolegos ar vadovai rečiau su mumis kalba gyvai, nemato mūsų gestų, intonacijos (kūno kalbos), todėl nežino, kaip mes jaučiamės, ką iš tiesų galvojame. Kilęs nesusipratimas paskatina santykius išsiaiškinti tiesiogiai, juos palydėti emocinėmis išraiškomis. Tokie tiesioginiai pokalbiai padeda vadovui suprasti, kad jis tinkamai neįvertino darbuotojo kvalifikacijos, jo potencialo, o mums galbūt paaiškėja, kad nepelnytai skaudinome kolegą. Išsiaiškinus povandenines sroves, santykiai tampa harmoningesni.

Nesusikalbėjimų ir nesusipratimų darbe išvengti nepavyks, nes jie kyla dėl natūralių priežasčių: ilgų darbo valandų, kurias žmonės praleidžia kartu, hierarchinės struktūros, intelektualinių skirtumų ar požiūrio išsiskyrimo. Darbe žmonės linkę patys vertinti nesuprantamus dalykus ir daryti išvadas (nepasitikslindami, nebandydami išsklaidyti nesusipratimų). Tai nereiškia, kad turime užimti pasyvią poziciją. Bendraukime! Intensyviai, tiesiogiai, apgalvotai. Ir nepageidautinų situacijų darbe sumažės.

Daiva Kšivickienė

Šaltinis: Pačiolis – Biuro administravimas

Manager.LT specializuojasi specialistų paieškoje, atrankoje. Manager.LT yra darbo paieškos, karjeros ir verslumo portalas. Manager.LT skelbia darbo pasiūlymus specialistams Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Portale atrasite daug patarimų ir straipsnių darbo paieškos, karjeros ir verslumo klausimais.
Manager.LT akademija siūlo visą spektrą įvairių mokymų, seminarų ir privačių konsultacijų pardavimų, klientų aptarnavimo specialistams ir vadovams.

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!