Pagrindiniai sėkmingo bendravimo principai

Mūsų sėkmė ir bendravimo su kitais kokybė labiausiai priklauso nuo mūsų pačių sugebėjimo bendrauti. Visada vieniems žmonėms sekasi geriau bendrauti nei kitiems. Vertėtų panagrinėti, kur glūdi sėkmės paslaptis. Gal tai bendravimo įgūdžiai? Pažiūrėkime, kas turi įtakos bendravimui.

Atvirumas. Dažnam gali kilti klausimas: „Kiek artimai bendrauti ir atsiskleisti darbe?“. Tai priklauso nuo mūsų pasirinkimo. Tačiau verta nepamiršti, kad koją sėkmingiems tarpusavio santykiams gali pakišti mūsų pačių uždarumas ar drovumas. Kuo mažiau bendraujame, tuo mažiau kiti apie mus žino. Kuo mažiau žino, tuo paslaptingesni atrodome. Paslaptingumas nėra vien smalsumą žadinanti savybė. Ilgainiui ji verčia kitus nesąmoningai pradėti mūsų šalintis. Gali būti, kad toks reagavimo būdas yra išlikęs iš senų laikų – yra saugiau atokiau laikytis nuo tų, kurie yra nepažinti, nesuprantami, vadinasi, greičiausiai nepriklauso mūsų rūšiai. Jei nežinome, ką vienu ar kitu klausimu galvoja žmogus, su kuriuo bendraujame, kai jis dažnai tyli ir tiesiog stebi aplinką kažką sau galvodamas, bet nepasakydamas kitiems, jei kartais net nenutuokiame, kaip jis jaučiasi, mes patys šalia tokio žmogaus jaučiamės nejaukiai ir nesaugiai, nes nežinome, kada ir ko iš jo tikėtis.

Nuoširdumas. Tai mes pajuntame intuityviai. Tad geriau bendrauti mažiau, bet nuoširdžiai, nei bet kaip. Greičiausiai ne kartą esate patyrę patys – jei pajuntate, kad žmogus su jumis kalba nenuoširdžiai, elgiasi kaip „lapė“, vėliau vengiate turėti su juo bet kokių reikalų. Štai taip lengvai galima sugadinti tai, ką ilgai kūrėme.

Tolerancija. Kiekvienas žmogus, dirbantis kartu su jumis, „atsineša“ ir savo patirtį: skirtingą auklėjimą, vertybes, požiūrį į gyvenimą, darbą ir bendravimą. Jei kyla sunkumų bendraujant su kitokiais nei esame mes, tai daugiau yra mūsų, o ne jų rūpestis. Pasitaiko situacijų, kad nesutarimai, ginčai, nesveika konkurencija trukdo produktyviai dirbti. Tuomet tai tampa ir organizacijos rūpesčiu.

Kompromisai. Bendraujant ne tik iš kalbos, bet ir iš galvos reikėtų išmesti visus „kitas privalėtų, turėtų“ ir pan. Gerai apsvarsčius, akivaizdu, kad kitas neturi ir neprivalo elgtis taip, kaip mes norime, vien todėl, kad mes taip norime. Jis turi savo įsitikinimus, savo patirtį, savo pasaulio suvokimą. Ir natūralu, kad tas suvokimas skiriasi nuo mūsiškio.

Bendraujant ir asmeniniame gyvenime, ir profesinėje srityje, labai svarbūs kompromisai, kurių esmė – ne priversti kitą pakeisti nuomonę, pamatyti taip, kaip matome mes, o suprasti vienam kitą ir pasiekti abipusį sutarimą – nepaisant visų skirtumų, mums bendrauti yra įmanoma ir svarbu. Visuomet, kai kyla noras kontroliuoti kitą ar pyktis, pravartu atsiminti, kad esame individualūs ir siekiame to, kas geriausia mums patiems. Ir tai nereiškia, kad norime pakenkti kitam.

Prieštarauti galima ir mandagiai, nepažeidžiant kito savigarbos jausmo ir parodant, kad, nors mūsų nuomonės nesutampa, mes jį vertiname: „Suprantu, ką turi galvoje. Tačiau aš manau …, nes …“, „Aš tau pritariu dėl …, bet norėčiau…“. Bendraudami atvirai ir racionaliai, pagrįsdami savo požiūrį, parodome, kad tai tėra tik nuomonių nesutapimas, o ne nusistatymas prieš kitą žmogų.

Pagarba kitam žmogui. Ar bendraudami įsiklausote į kito nuomonę? Kokiu tonu išsakote pastabas ar savo nuomonę? Ar nesąmoningai nenuvertinate kito žmogaus, nežiūrite į jį skeptiškai? Kai kurie dalykai bendraujant yra tokie natūralūs, kad galime net nepastebėti, kaip juos taikome. Jei kitam žmogui mes nerodome deramos pagarbos ar bendraujame su juo nenuoširdžiai, neverta tikėtis, kad jam bus su mumis malonu bendrauti ar kad mūsų nesišalins, nes tokie veiksmai tikrai nedidina kitų noro būti šalia mūsų.

Bendravimą galime palyginti su tenisu: žaidžiant šį žaidimą mums nereikia nuolat turėti kamuoliuką savo rankose, svarbiau yra juo dalintis. Taip ir bendraujant nereikia siekti nuolat būti viršesniam ir teisiam. Daug svarbiau keistis nuomonėmis: tu-aš-tu-aš...

Evelina VIDUOLIENĖ
Psichologė

Tai straipsnio santrauka. Visą straipsnį galite perskaityti elektroninėje žurnalo VADOVAS versijoje.