Receptas besijaudinantiems oratoriams

Bijai viešai kalbėti? Pamiršk apie bandymus atsipalaiduoti ir panaudok savo baimę arba ją paslėpk.

Yra išleista nemažai knygų, kaip tapti profesionaliu oratoriumi, tačiau tik nedaugelis jų prilygsta knygai „As We Speak: How to Make Your Point and Have It Stick”. Joje rasi žemiškų patarimų, kaip kovoti su scenos baime.

Knygos autoriai Peter Meyers ir Shann Nix rašo, kad „ši knyga ne apie tai, kaip išmokti atsipalaiduoti” bei “jeigu tu nesinervini, esi melagis arba kvailys, tačiau, kad ne profesionalas, tai faktas ”. Pasak jų, tu ir neturėtum jaustis ramus stresinėse situacijose.

P. Meyer jau dvidešimt penkerius metus konsultuoja kompanijos „Fortunne“ penkis šimtus vadovų, taip pat politikus ir kitus aukštus postus užimančius asmenis apie viešojo kalbėjimo meną bei turi keletą mėgstamiausių būdų, kaip panišką baimę paversti pozityvia energija (pagrindinis patarimas – nepamiršti kvėpuoti).

O jeigu tau niekaip nepavyksta paslėpti susijaudinimo, galbūt šie patarimai palengvins viešojo kalbėjimo kančias.

Drebančios rankos.

Laikyk rankose tušinuką, knygą ar užrašų knygutę, kad jos būtų stabilioje padėtyje. Venk lazerinių rodomųjų lazdelių, taip pat nelaikyk rankoje palaidų lapų, nes jie plazdės kaip burė.

Virpančios kojos.

Dėvėk plačias kelnes bei kalbėdamas stenkis judėti. Tai padės pagreitinti medžiagų apykaitą bei truputį nuraminti nervus.

Prakaitavimas.

Nenusivilk švarko bei po ranka turėk medvilninę nosinaitę – niekas nenori stebėti, kaip tau nuo kaktos krenta prakaito lašas.

Išdžiūvusi burna.

To išvengti labai paprasta, tiesiog šalia turėk vandens stiklinę, o jei jau nepavyko ja pasirūpinti, visuomet mintyse gali pagalvoti apie citriną, tuomet pajusi, kaip susikaupia seilių burnoje, kas leis toliau sėkmingai tęsti kalbą.

„Lūžtantis balsas”.

Reaguodami į stresą mes paprastai sulaikome kvėpavimą, tačiau balso stygoms tai yra papildoma apkrova. Šią problemą išspręsi giliai įkvėpdamas ir tuo pat metu nuraminsi nervus.

Raudonavimas.

Knygos autoriai pataria į tai tiesiog nekreipti dėmesio. Nors ir jauti, kad švieti kaip Rudolfo nosis, stenkis nesinervinti ir tiesiog tęsti pradėtą kalbą. Jeigu pats dėlto nesijaudinsi, auditorijai tavo veido spalva taip pat nebus svarbi.

Šaltinis: “Pinigų karta”: