Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2010 liepos 02

Samdydamas darbuotoją darbdavys 2008 m. vidutiniškai išleido 35 tūkst. litų

Statistikos departamentas praneša, kad, remiantis 2008 m. darbo sąnaudų statistinio tyrimo rezultatais, darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos šalies ūkyje 2008 m. sudarė 35 057 litus. Kas ketverius metus atliekamas darbo sąnaudų statistinis tyrimas aprėpė šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmones, įskaitant ir individualiąsias įmones (B–S ekonominės veiklos rūšys pagal EVRK 2 red.).

Didžiausias išlaidas darbdavys turėjo samdydamas finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotoją – 66 839 litus (1,9 karto didesnes nei šalies ūkyje), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo darbuotoją – 49 016 litų (1,4 karto didesnes), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo darbuotoją – 47 684 litus (1,4 karto didesnes nei šalies ūkyje).

Mažiausia išlaidų darbdavys turėjo samdydamas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonių (19 621 Lt) ir meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (26 279 Lt) darbuotoją, kurios atitinkamai 44 ir 25 procentais buvo mažesnės nei šalies ūkyje.

1 pav. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2008 m.

Litais

Atlikto statistinio tyrimo duomenimis, darbuotojo vidutinių metinių darbo sąnaudų lygis priklausė nuo įmonės dydžio (pagal darbuotojų skaičių) – kuo didesnė įmonė, tuo didesnes išlaidas turėjo darbdavys samdydamas darbuotoją.

Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos mažose (iki 10 darbuotojų) įmonėse buvo 30 procentų, o turinčiose nuo 10 iki 49 darbuotojų – 14,1 procento mažesnės nei šalies ūkyje. Įmonėse, kuriose dirbo daugiau kaip 50 darbuotojų, darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo didesnės už vidutines šalies ūkyje. Įmonių dydžio grupėje nuo 50 iki 249 darbuotojų darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo 1,8 procento, nuo 250 iki 499 darbuotojų – 14 procentų, nuo 500 iki 999 darbuotojų – 22,7 procento, daugiau kaip 1000 darbuotojų – 19,9 procento didesnės nei šalies ūkyje.

2 pav. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse šalies ūkyje pagal įmonių dydžio grupes 2008 m.

Pokytis, palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis šalies ūkyje
Procentais

Darbuotojo vidutinių metinių darbo sąnaudų šalies ūkyje didžiąją dalį (72,3%) sudarė bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra (likusiąją dalį – darbdavio socialinės įmokos ir išmokos – 27,6% ir profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos bei kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotoją – 0,2%). Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra atskirose ekonominės veiklos rūšyse svyravo nuo 60,3 procento (transporto ir saugojimo veiklos įmonėse) iki 75,4 procento (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos įmonėse), palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis šalies ūkyje.

3 pav. Darbuotojo vidutinių metinių darbo sąnaudų pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse šalies ūkyje struktūra 2008 m.

Procentais

Darbdavio socialinių įmokų ir išmokų šalies ūkyje didžiąją dalį (22,7%, palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis) sudarė darbdavio valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 19,2 procento (transporto ir sandėliavimo veiklos įmonių) iki 23,7 procento (žmonių sveikatos ir socialinio darbo veiklos įmonių).

Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos bei kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus, palyginti su darbuotojo vidutinėmis metinėmis darbo sąnaudomis, sudarė nedidelę dalį (0,2%), o atskirose ekonominės veiklos rūšyse buvo nuo 0,1 iki 0,9 procento.

Vilniaus ir Klaipėdos apskričių įmonėse darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos buvo didžiausios ir sudarė atitinkamai 39 289 ir 35 756 litus (12,1 ir 2% didesnės nei šalies ūkyje), o Tauragės apskrityje – mažiausios (28 144 Lt) (19,7% mažesnės už vidutines šalies ūkyje).

4 pav. Darbuotojo vidutinės metinės darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse šalies ūkyje pagal apskritis 2008 m.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies ūkyje 2008 m. sudarė 20,14 lito, didžiausios (45,45 Lt) buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, kuriose dirbo nuo 50 iki 249 darbuotojų, mažiausios (8,15 Lt) – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse, turėjusiose iki 10 darbuotojų.

5 pav. Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis 2008 m.

Litais

Sąvokos

Darbo sąnaudos – darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Įskaitoma: bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra bei darbdavio socialinės įmokos ir išmokos; profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos; kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Skaičiuojant darbo sąnaudas, atimamos darbdavio gautos subsidijos darbo užmokesčiui.

Bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį, ir išmokas natūra (pvz., visos prekės ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojo buto išlaikymu, dovanos (natūra) ir kt.).

Darbdavio socialinės įmokos ir išmokos – darbdavio mokamos socialinio pobūdžio įmokos ir išmokos: valstybinio socialinio draudimo įmokos; iš darbdavio lėšų mokamos pašalpos laikino nedarbingumo metu; išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką; išeitinės išmokos; materialinės pašalpos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos.

Profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos – darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu.

Kitos išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus – darbdavio išlaidos, atsirandančios įdarbinant darbuotojus; išlaidos darbuotojų darbo drabužiams, kurie gali būti dėvimi ne tik darbo vietoje, bet ir kitur (pvz., muitinės, krašto apsaugos uniformos ir pan.); kitos, nepaminėtos, darbdavio išlaidos.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!