Siekiantieji laisvės, o ne skambių pareigų - į smulkią įmonę

Pirmiausia, įsidarbinti į smulkią įmonę yra kur kas lengviau. Iš vienos pusės, smulkiųjų yra dauguma, o iš kitos – yra palyginti paprasta sukontaktuoti su žmogum, t.y., įmonės vadovu, kuris priima sprendimą dėl įdarbinimo. Gali būti net ir tokia situacija: kai smulki įmonė plečiasi, ir Jūs ateinate su pasiūlymu, kaip galėtumėte prisidėti prie šios įmonės plėtros, darbo vieta šioje įmonėje gali būti sukurta specialiai Jums.

Pavyzdžiui, smulki įmonė, kurioje dirba trys darbuotojai, teikia ekspedijavimo paslaugas klientams, kurių kroviniai pervežami geležinkeliu. Darbo ieškantis žmogus, turintis patirties teikti ekspedijavimo paslaugas jūrų transportu, gali pasiūlyti šiai įmonei savo žinias ir patirtį išplečiant įmonės paslaugų spektrą. Jeigu ši įmonė ir ketina plėsti savo siūlomų paslaugų spektrą, tikėtina, kad šis atėjęs žmogus labai greitai gaus teigiamą atsakymą ir bus įdarbintas.

Žmonės, kurie sąmoningai ieško darbo smulkioje kompanijoje, paklausti “kodėl?”, dažniausiai atsako, kad juos vilioja smulkių įmonių augimo perspektyvos, lankstumas ir darbo įvairiapusiškumas, draugiškas kolektyvas, ir aišku, galimybė uždirbti gal net daugiau, nei didelėje kompanijoje. Dirbant smulkioje įmonėje dažnai yra lengviau darbą suderinti su studijomis.

Žinoma, darbo smulkioje kompanijoje nesirinks tie, kurie akcentuoja saugumą ir kilimą karjeros laiptais bei formalų vadovo statusą. Smulkioje įmonėje darbuotojas gali turėti didžiulę sprendimų laisvę, didelį savarankiškumo lygį, bet nebūtinai jis turės vadovo pareigas, įrašytas vizitinėje kortelėje.

Didelėse kompanijose daug uždirba vadovai, aukštesnės kvalifikacijos specialistai ir gabūs pardavimo darbuotojai. Tad siekiant didesnio atlygio didelėje kompanijoje reikia tiesiog stengtis daryti karjerą. Gerai tai, kad didelėje organizacijoje paprastai būna numatyta atlyginimo kėlimo tvarka, tačiau teks gerokai “paplušėti” ir “pakovoti” už save, atlyginimo pakėlimo gali tekti laukti kelis mėnesius ar pusmetį.

Mažoje kompanijoje šie dalykai yra kur kas lankstesni, nes kiekvieno darbuotojo indėlis į įmonės veiklos rezultatą yra labai aiškus ir matomas, todėl ir atlyginimo pakėlimo klausimas gali būti išsprendžiamas labai greitai.

Augančių SVV vadovai dažniausiai susiduria su verslo administracinėmis problemomis. Kai nebežinoma, kas ką daro, sunku suvaldyti ir žmones, ir procesus. Tada tenka peržiūrėti ir tobulinti organizacinę struktūrą, diegti verslo valdymo sistemas, mokyti darbuotojus ir mokytis patiems (pasitaiko, kai įmonė “perauga” savininką/vadovą, ir tokiu atveju įmonę gali ištikti krizė arba bankrotas, jei laiku nesiima priemonių), objektyviai įvertinti silpniausias verslo valdymo sritis.

Sąvoka “šeimos verslas” aš įvardinčiau ne kaip kažką neigiamo, o tiesiog verslą, pagrįstą tam tikromis tradicijomis. Lietuvoje yra įmonių pavyzdžių, kai vadovais dirba tik giminaičiai, todėl natūralu, kad kitiems darbuotojams galimybės pasiekti vadovaujančios pozicijos praktiškai nėra, jeigu verslas nesiplečia. Yra ir priešingų pavyzdžių. Manau, siekiantis karjeros žmogus, turėtų pasidomėti įmonės, į kurią darbinasi, ir karjeros galimybėmis, ir tradicijomis.

Kita vertus, su tam tikrais karjeros “trukdymais” galima susidurti ir ne “šeimos versle”. Tarkim, pasikeitė įmonės vadovas, keičiasi įmonės organizacinė struktūra. Nors Jūs seniai pretenduojate į padalinio vadovo pozicijas, naujasis vadovas gali nesirinkti jūsų, nes toje pozicijoje mieliau matys gerai jam pažįstamą ir, jo nuomone, patikimą asmenį.

Aras Mileška

Darbo paieškos ir karjeros portalo Manager.LT vadovas

Informaciją apie mokymus, kursus ir seminarus rasite Manager.LT akademijos interneto svetainėje Manager.LT Akademija