Prisijungti

Darbo pasiūlymų paieška


Vadovams
Specialistams
Darbininkams
Manager akademija

2008 spalio 16

Užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisinis reguliavimas

Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai turi ypač didelę įtaką darbo jėgos judėjimui tarp įvairių žemynų ir valstybių. Kadangi mūsų šalyje trūksta tam tikrų profesijų darbuotojų, įmonės stengiasi šias spragas pašalinti kviesdamos užsieniečius užimti laisvas darbo vietas. Tad Lietuvos įmonėse pradėjo dirbti ne tik baltarusiai, rusai, bet ir čečėnai, afganai, pakistaniečiai, kinai bei iš kitų valstybių atvykę asmenys.

Nors dabartinėmis sąlygomis darbo jėgos judėjimas yra neišvengiamas reiškinys, kiekviena valstybė stengiasi apsaugoti savo šalies darbo rinką nuo nepamatuotai didėlės imigrantų invazijos, nes tai sukelia demografinių, ekonominių, socialinių ir net politinių problemų. Ir mūsų šalyje yra priimti teisės aktai, reguliuojantys užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje tvarką.

Teisės aktai dėl užsieniečių darbo

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m balandžio 29 d. priėmė naujos redakcijos Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 (Žin., 2004, Nr. 73-2539 ir kt.; toliau – Įstatymas), jis, atsižvelgus į ES teisės aktus, paskui ne kartą buvo koreguojamas. Šio Įstatymo penktasis skirsnis skirtas užsieniečių įdarbinimui mūsų šalyje. Užsieniečių darbo santykius Lietuvoje reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) bei ES teisės aktai.

Įstatymo 57 straipsnis nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvoje, privalo iki atvykimo į šią šalį įsigyti leidimą čia dirbti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras bei vidaus reikalų ministras 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-223/IV-310 (Žin., 2004, Nr. 149-5435 ir kt.) nustatė sąlygas ir tvarką, kai leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduotas jam jau esant mūsų šalyje. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki dvejų metų laikui, jame nurodomas darbas (pareigos) ir įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs. Kai užsieniečiai atvyksta kaip stažuotojai ar praktikantai arba dirbti sezoninį darbą, tokiems asmenims išduodamų leidimų galiojimo terminai nustatyti trumpesni (Įstatymo 61 str.).

Įstatymo 58 straipsnis nustato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis turi atitinkama tvarka išduotą leidimą nuolat ar laikinai gyventi mūsų šalyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato ir kitas sąlygas, kuriomis iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti.

Pagal Įstatymo 62 straipsnį užsienietis gali įsidarbinti mūsų šalyje laikinai dirbti pagal darbo sutartį, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, bet jis yra atsiųstas laikinai dirbti Lietuvoje. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, kai toks leidimas nebūtinas.
Įstatymo 63 straipsnis nustato, kad užsieniečiui leidimas gali būti panaikintas: jeigu jis gautas apgaulės būdu; nutraukta darbo sutartis; nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, kuris buvo atsiuntęs užsienietį laikinai dirbti į Lietuvą; panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 (Žin., 2006, Nr. 46-1669 ir kt.) patvirtino Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) ir keturis Aprašo priedus. Pirmame priede pateikta prašymo išduoti leidimą užsieniečiui dirbti Lietuvoje forma, antrame – prašymo išduoti leidimą dirbti Lietuvoje komandiruotam užsieniečiui forma, trečiame – prašymo pratęsti leidimo galiojimo laiką forma, ketvirtame – prašymo išduoti leidimą dirbti įgulos nariu laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, forma. Be to, šiame priede pateikta leidimo dirbti Lietuvoje forma LU ir leidimo dirbti jūreiviu forma LJ.

Leidimo dirbti užsieniečiui išdavimas

Aprašas taikomas užsieniečiams, kurie neturi leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kuriems turimas leidimas laikinai gyventi mūsų šalyje nesuteikia teisės dirbti pagal darbo sutartį, atvykstantiems į šalį dirbti pagal darbo sutartį užsieniečiams ir užsieniečiams, atsiųstiems laikinai dirbti į mūsų šalį, kai jų nuolatinė darbo vieta yra užsienyje. Aprašas netaikomas ES valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.

Užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo iki atvykimo į mūsų šalį gauti leidimą dirbti. Už tokio leidimo išdavimą ar jo pratęsimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta rinkliava. Aprašo 8 punkte yra išvardyti atvejai, kai tokio leidimo iš užsieniečio nereikalaujama. Pavyzdžiui, kai užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją (toliau – įmonė) mūsų šalyje kaip savininkas arba bendraturtis, kuriam priklauso ne mažiau kaip 10 proc. įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, ir jo buvimas šalyje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant jos veiklą. Arba kai užsienietis yra kitos valstybės pilietis, teisėtai dirbantis ir gyvenantis ES valstybėje narėje, darbdavio atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvą ir turi ES valstybės narės kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu. Toks leidimas taip pat nebūtinas užsieniečiui, kuris: nori įsidarbinti, kad galėtų įgyvendinti bendras su užsienio valstybėmis vyriausybines programas; yra profesionalusis sportininkas ar treneris, sudaręs sporto veiklos sutartį (kontraktą); atvyksta į mūsų šalį atlikti pagal darbo sutartį mokslinių tyrimų arba dirbti pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijose; atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas ne ilgiau kaip trims mėnesiams per metus; yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys, turintis atitinkamos religinės bendrijos vadovybės išduotą tarpininkavimo dokumentą; yra kitos valstybės labdaros organizacijos atstovas, atvykstantis teikti labdarą mūsų šalyje; yra ES ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis; yra ES valstybės narės ilgalaikis gyventojas, kuris mūsų šalyje su leidimu dirbti ir leidimu laikinai gyventi jau dirbo ir gyveno vienus metus ir kuris nori dirbti pagal darbo sutartį, bei kitais atvejais.

Darbdavys turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir tik tada pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti užsieniečiui mūsų šalyje (Aprašo 1 priedas). Prie prašymo pridedami reikiami dokumentai (užsieniečio diplomo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens kvalifikaciją, kopija; išsamus užsieniečio būsimo darbo aprašymas; užsieniečio 3 metų darbo patirtį (stažą) pagal turimą profesinę kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus patvirtinančio dokumento kopija, ir kt.).

Teritorinė darbo birža ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai (LDB) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui mūsų šalyje išdavimo. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda LDB. Ji darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi išnagrinėti ne vėliau kaip per du mėnesius ir apie priimtą sprendimą bei jo motyvus privalo raštu informuoti pareiškėją. Per mėnesį neatsiėmus leidimo dirbti, LDB pareiškėjo dokumentus grąžina jam paštu, o leidimą dirbti panaikina ir apie tai per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Užsieniečiui, kuris įsidarbina mūsų šalyje pagal darbo sutartį, leidimas dirbti išduodamas iki 2 metų laikui. Darbo sutartis su užsieniečiu sudaroma raštu įstatymų nustatyta tvarka, lietuvių ir kita, užsieniečiui suprantama, kalba. Užsienietis negali atlikti kitos darbo funkcijos (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės, darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, dėl kurios išduotas leidimas dirbti. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio mūsų šalies gyventojo. Pasibaigus darbo sutarčiai su užsieniečiu iki jos termino pabaigos, darbdavys privalo apie tai per 7 dienas raštu pranešti LDB ir Migracijos departamentui. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš mūsų šalies. Toks užsienietis Lietuvoje vėl gali įsidarbinti praėjus ne mažiau kaip mėnesiui nuo išduoto leidimo dirbti galiojimo laiko pabaigos.

Įmonė, priimanti į mūsų šalį siunčiamą laikinai dirbti darbuotoją iš kitos valstybės, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir tik tada pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti čia komandiruotam užsieniečiui (Aprašo 2 priedas). Kartu privalu pridėti ir reikiamus dokumentus. Teritorinė darbo birža ne vėliau kaip per 20 dienų nuo dokumentų gavimo dienos pateikia LDB išvadą dėl leidimo dirbti į mūsų šalį komandiruotam užsieniečiui išdavimo. Toks įmonės prašymas LDB turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo gavimo.

Užsieniečiui, kuris yra atsiųstas laikinai dirbti į mūsų šalies įmonę, leidimas dirbti išduodamas vieniems metams, o jei yra gamybinis būtinumas, jo galiojimo laikas gali būti pratęstas dar vieniems metams. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos. Toks užsienietis vėl gali būti siunčiamas į mūsų šalį laikinai dirbti praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams nuo išduoto leidimo dirbti galiojimo laiko pabaigos.
Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti sezoninių darbų, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienus metus, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į mūsų šalį dienos. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas ilgiau kaip trims mėnesiams, leidimas dirbti išduodamas vieniems metams.

Yra nustatyti tam tikri užsieniečių įdarbinimo laivybos, žvejybos ar jūrininku laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, reikalavimai. Tokiais atvejais išduodamas nustatytos formos leidimas (Aprašo 4 priede pateikta forma LJ).

Leidimo dirbti užsieniečiui galiojimo laiko pratęsimas

Leidimo dirbti galiojimo laikas gali būti pratęsiamas, jei yra gamybinis būtinumas ir tik jei leidimas dirbti išduotas trumpiau nei 2 metams. Pratęsiant leidimo dirbti galiojimo laiką, visais atvejais jo galiojimo laikas neturi būti ilgesnis kaip dveji metai.

Norint pratęsti leidimo dirbti galiojimo laiką, ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jo galiojimo pabaigos, suinteresuoti pareiškėjai turi pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą pratęsti leidimo dirbti galiojimo laiką (Aprašo 3 priedas). Kartu privalu pridėti ir reikiamus dokumentus.

Teritorinė darbo birža pateikia LDB išvadą dėl leidimo dirbti galiojimo laiko pratęsimo. Prašymas pratęsti leidimo dirbti galiojimo laiką turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo. LDB, remdamasi teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, priima sprendimą dėl leidimo dirbti galiojimo laiko pratęsimo. Tai pažymima leidime dirbti.

Atsisakymas išduoti leidimą dirbti ar jo panaikinimas

Aprašo 29 punkte nurodyti septyni atvejai, kai LDB gali atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą dirbti mūsų šalyje arba nepratęsti išduoto leidimo dirbti galiojimo laiko. Pavyzdžiui: paaiškėja, kad įmonė, kurioje užsienietis ketina dirbti arba dirba, nevykdo ūkinės veiklos, buvo pateikti netikslūs, neišsamūs ar klaidingi duomenys apie įsidarbinantį užsienietį arba jo kvalifikacija neatitinka būsimo darbo pobūdžio ir kvalifikacijos reikalavimų, užsienietis buvo išėjęs nemokamų atostogų daugiau nei tris mėnesius ir kitais atvejais.

Pagal Aprašo 30 punktą LDB panaikina užsieniečiui išduotą leidimą dirbti: kai konstatuojamos aplinkybės, nurodytos Įstatymo 63 straipsnyje; kai darbdavys per mėnesį nuo leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo nepateikia patvirtintos darbo sutarties kopijos; kai gaunama informacija apie jūrininkui užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduoto kompetencijos liudijimo nepripažinimą; kai nustatoma, kad, įdarbinant užsienietį, buvo pateikta klaidinga informacija.

Lietuvos darbo birža, atsisakiusi išduoti leidimą dirbti, pratęsti jo galiojimo laiką ar panaikinusi užsieniečiui išduotą leidimą dirbti nepasibaigus jo galiojimo laikui, tai per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša pareiškėjui ir Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. LDB veiksmai gali būti apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

Teisinė atsakomybė už nelegaliai dirbamą darbą

Įstatymo 64 straipsnis nustato, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu užsienietis:

  • - neturi leidimo dirbti, dirba be darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi, kai jį būtina turėti;
  • - užsiima veikla, kurią vykdyti neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi;
  • - studijuoja, mokosi švietimo įstaigoje, stažuojasi, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose be leidimo laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai pagal teisės aktus tokie leidimai nebūtini.

DK 98 straipsnyje nelegaliu laikomas darbas, kai jį atlieka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nesilaikantys jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 43-3 straipsnyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Kai tokie veiksmai kartojami, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, jau baustiems per dvylika mėnesių administracine tvarka už nelegalų darbą, už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį skiriama bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Henrikas Davidavičius
Teisininkas

Pačiolis – Juristas 2008m Nr.10

Įrašyti komentarą



Komentarai

Būk pirmas, įrašęs komentarą!