Karšti patarimai
Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių - Darbo teisė
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) įtvirtina keletą darbo sutarties pasibaigimo pagrindų. Vienas labiausiai paplitusių yra darbo sutarties nutraukimas (DK 124 str. 1 p.). Darbo sutartį gali nutraukti tiek darbuotojas, tiek darbdavys, tačiau darbo sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka skiriasi.
Darbuotojų materialinė atsakomybė
Darbo teisė reguliuoja ne tik darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykius įgyvendinant tarp tų šalių sudarytą darbo sutartį, bet ir kitus tiesiogiai su tuo susijusius santykius, tarp jų – ir darbuotojų materialinės atsakomybės prieš darbdavį klausimus. Jie ir aptariami šioje publikacijoje.
Darbuotojams suteiktinos kasmetinės atostogos
Teisę į kasmetines atostogas turi darbuotojai, kurių darbo santykiai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė) yra reguliuojami Darbo kodekso (DK). Pagal šio kodekso 165 straipsnį kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kad jie galėtų pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, paliekant jiems tuo metu darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Suprantama, paties darbuotojo prašymu darbo santykiai su įmone gali būti nutraukti ir jo kasmetinių atostogų metu.
Svarbūs įstatymų, reglamentuojančių bendrovių veiklą, pakeitimai
Veiklos efektyvumą skatinantys sprendimai pradeda bent iš dalies atsispindėti ir teisinio reguliavimo procese. Pastaruoju metu buvo priimta keletas su Juridinių asmenų registru susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų, kurie sumažina juridinių asmenų steigimo ir veiklos biurokratinius suvaržymus, todėl ateityje turėtų prisidėti prie verslo konkurencingumo didinimo ir ekonomikos atsigavimo.
Be pagrindo gauto darbo užmokesčio išieškojimas iš darbuotojo
Neretai būna, kad įmonė, įstaiga, organizacija (toliau – įmonė) darbuotojui be pagrindo išmoka darbo užmokestį. Tai atsitinka dėl įmonės administracijos darbuotojų padarytos klaidos, teismų priimtų sprendimų pakeitimo ar paties darbuotojo nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, jis pateikia fiktyvius tariamai atliktų darbų dokumentus ir pan.
Darbo kodekso (DK) 224 str. 2 d. 1 punktas neleidžia išieškoti iš darbuotojo jam permokėto darbo užmokesčio, jeigu tai atsitiko netinkamai taikant įstatymą, išskyrus padarytas skaičiavimo klaidas. Šios teisės normos tikslas yra apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies, interesus, jei darbdavys imtų savavaliauti.