Karšti patarimai
Be pagrindo gauto darbo užmokesčio išieškojimas iš darbuotojo
Neretai būna, kad įmonė, įstaiga, organizacija (toliau – įmonė) darbuotojui be pagrindo išmoka darbo užmokestį. Tai atsitinka dėl įmonės administracijos darbuotojų padarytos klaidos, teismų priimtų sprendimų pakeitimo ar paties darbuotojo nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, jis pateikia fiktyvius tariamai atliktų darbų dokumentus ir pan.
Darbo kodekso (DK) 224 str. 2 d. 1 punktas neleidžia išieškoti iš darbuotojo jam permokėto darbo užmokesčio, jeigu tai atsitiko netinkamai taikant įstatymą, išskyrus padarytas skaičiavimo klaidas. Šios teisės normos tikslas yra apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies, interesus, jei darbdavys imtų savavaliauti.
Ar atleisti darbuotoją iš darbo už pravaikštą
Nors ekonominės krizės sąlygomis šalyje yra aukštas nedarbo lygis, tačiau teismų praktika rodo, kad netrūksta ir tokių atleidimų, kai darbo santykiai nutraukiami dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kai neatvykstama į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Tai ir paskatino šiame straipsnyje aptarti darbuotojų atleidimo iš darbo už minėtą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisinius pagrindus.
Išeitinė išmoka atleidžiant darbuotoją iš darbo
Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau – įmonė) jaučiamas gamybos nuosmukis, darbdaviams dažnai tenka siaurinti savo veiklos mastą ir tuo pagrindu atleisti dalį darbuotojų arba dėl bankroto visiškai nutraukti savo įmonės veiklą. Dėl šių ir kitų priežasčių atleidžiamiems iš darbo darbuotojams tenka išmokėti išeitinę išmoką. Su tuo susijusius klausimus ir aptarsime šioje publikacijoje.
Darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka
Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Jos socialinė ir ekonominė reikšmė yra labai didelė. Todėl Darbo kodekse (DK) numatyti teisiniai saugikliai, kad darbo sutartis būtų nutraukiama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Turėtina galvoje, kad kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos yra darbo teisės šaltiniai (DK 3 str. 1 d.), todėl nutraukiant darbo sutartį būtina dar atsižvelgti į darbovietės kolektyvinėje sutartyje nustatytas sąlygas.
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (Darbo teisė)
Darbo sutarties šalims (darbuotojui ir darbdaviui) patogiausias būdas nutraukti esamus darbo santykius – šalių susitarimas. Toks darbo sutarties nutraukimas padeda išvengti konfliktinių situacijų, jeigu šalys tarpusavyje aptaria ir suderina visas darbuotojo atleidimo iš darbo detales. Minėtą sutarties nutraukimo pagrindą nustatė anksčiau galiojęs Darbo sutarties įstatymas. Jo 27 straipsnio formuluotė iš esmės liko nepakitusi ir dabartinio Darbo kodekso (DK) 125 straipsnyje.